Pastaruoju metu vis daugiau viešojo dėmesio sulaukia incidentai, susiję su „Tesla“ automobiliais ir jų savininkais. Šie įvykiai vyksta įvairiose šalyse ir apima ne tik finansinį „Tesla“ produkcijos boikotą, bet ir kur kas radikalesnius veiksmus – tokius kaip automobilių padegimai bei kitos protesto formos. Pastebima, jog tokios išpuolių bangos neapsiriboja vien Lietuva ar Europa – iššūkiai „Tesla“ kyla iš skirtingų pasaulio kampelių.
Teslos automobilių padegimai ir reakcijos
Per pastaruosius mėnesius keliems asmenims Lietuvoje buvo pareikšti kaltinimai dėl žalojimo „Tesla“ turtui – dažniausiai kaltinimai susiję su automobilių uždegimu naudojant degiuosius mišinius arba Molotovo kokteilius. Įvykiai registruoti keliose skirtingose vietovėse, o incidentų tyrimas tęsiasi. Tačiau iki šiol nebuvo nustatyta, kad nors vienas užpultas asmuo būtų buvęs šalyje be leidimo.
Pirmosios reakcijos pasirodė viešojoje erdvėje – kai kurie žinomi politikai ėmėsi tvirtos retorikos, siūlydami griežtas priemones prieš „Tesla“ vandalus. Buvo išreikštas noras, kad šie asmenys būtų laikomi terorizmo kontekste ir baustini užsienio kalėjimuose. Tokie pareiškimai neabejotinai kelia diskusiją visuomenėje dėl proporcingų atsakomųjų veiksmų bei žmogaus teisių principų laikymosi.
Siūlymai dėl užsienyje taikomų bausmių
Vienam iš politinių lyderių pasiūlius asmenis, įtariamus „Tesla“ turto gadinimu, siųsti atlikti bausmių į Salvadoro kalėjimą, šalyje kilo aštri polemika. Toks kalėjimas pastaruoju metu tapo žinomas kaip vieta, naudojama sulaikytiems migrantams ir įvairių nusikaltimų kaltinamiesiems laikyti. Pastarieji siūlymai sulaukė ne tik viešų diskusijų apie pilietybės ir procesinių teisių svarbą, bet ir pabrėžė grėsmę, jog net Lietuvos piliečiai galėtų būti nubausti taikant užsienyje galiojančias ypač griežtas kalinimo sąlygas.
Politinės nuostatos ir kintanti retorika
Iš pareiškimų socialiniuose tinkluose matyti tendencija nuolat plėsti asmenų, kuriems galėtų būti taikomos užsienyje vykdomos bausmės, ratą. Iš pradžių tokių veiksmų sulaukdavo tik neteisėtai šalyje esantys nusikaltėliai, vėliau šis terminas išplėstas iki visų neteisėtai gyvenančių, o galiausiai – ir iki kartotinių nusikaltėlių ar net teisėtai gyvenančiųjų. Ši retorika sudaro prielaidą, kad teisėsaugos politika gali būti vykdoma selektyviai, nepriklausomai nuo žmogaus pilietybės statuso.
- Griežtėjančios politikos gairės gali turėti įtakos net ir šalies piliečiams.
- Siūloma taikyti užsienio kalėjimų sistemą, ypač pabrėžiant Salvadoro megavietą.
- Kritikai atkreipia dėmesį, jog tokios bausmės gali pažeisti pagrindines žmogaus teises.
Kylančios grėsmės žmogaus teisėms
Specialistai ir visuomenės atstovai atkreipia dėmesį į pavojų, jog plečiant užsienio bausmių taikymo spektrą gali būti nepaisoma asmens procesinių garantijų ir teisinės valstybės principų. Ypatingai Salvadoro kalėjimas jau anksčiau buvo įvardytas kaip vieta, kurioje žmonių laikymo sąlygos kelia didelį susirūpinimą tarptautinėms nevyriausybinėms organizacijoms, stebinčioms žmogaus teises.
Žvelgiant į šią situaciją iš platesnės perspektyvos, matyti, kad nusikalstamumo sąvoka visuomenėje yra dinamiška ir gana lengvai priklauso nuo sprendimus priimančių institucijų interpretacijos. Pirmiausia griežtos bausmės taikomos migracijos srityje, vėliau jas ima patirti visi, kurie pakliūna į nepalankų politikos lauką. Iškyla retorinis klausimas – kas bus kitas asmuo, kuriam pritaikys užsienyje esančio kalėjimo režimą?
