Automobilių variklio alyvos keitimas – viena iš pagrindinių techninės priežiūros procedūrų, kurią verta išmokti kiekvienam vairuotojui. Tačiau be tinkamos technikos labai svarbu pasirinkti alyvos tipą, ypač jei kyla klausimas – rinktis dyzelinę ar įprastą variklio alyvą.
Pagrindiniai įprastos variklio alyvos ypatumai
Dauguma vairuotojų naudoja benzininius automobilius, todėl pirmiausia verta aptarti įprastą variklio alyvą. Ji paprastai gaminama iš žaliavos pagrindu išgaunamos arba sintetiniu būdu kuriamos bazinės alyvos. Gamintojai į šią bazę įmaišo įvairių priedų, skirtų sumažinti mechaninius variklio dėvėjimosi procesus, apsaugoti nuo korozijos bei sulėtinti oksidaciją. Taip pat įprastoje alyvoje būna specialių plovimo priemonių, kurios padeda švariai išlaikyti variklio vidų, bei putų mažinimo priedų.
Šie priedai ne tik prailgina variklio tarnavimo laiką, bet ir šalina benzininiams varikliams būdingus degimo metu atsirandančius nešvarumus, neleisdami jiems kauptis variklio sistemoje. Be tokių priedų, variklyje susikaupę teršalai greitai užterštų alyvą, todėl ją tektų keisti gerokai dažniau. Tinkamai prižiūrint, alyvą įprastai pakanka keisti kas 8 000 kilometrų.
Dyzelinės variklio alyvos savybės
Dyzeliniams varikliams skirta alyva skiriasi nuo įprastos visų pirma savo klampumu – dyzelinė alyva yra gerokai tirštesnė. Į jos sudėtį įeina kitokių priedų kompleksas, kuris pritaikytas dyzelino degimo proceso metu susidarančioms atliekoms šalinti. Viena svarbiausių sudėtinių dalių – baziniai plovikliai, kurie neutralizuoja dyzeline alyvoje susidarančias rūgštis ir efektyviai valo variklio vidų.
Papildomai dyzelinė alyva pasižymi didesniu atsparumu suodžių ir kitų degimo produktų kiekiui, kas būdinga būtent dyzeliniams varikliams. Per vadinamąjį „blow-by“ reiškinį suodžiai patenka į karterį ir išlieka alyvoje, todėl priedai padeda užtikrinti švarą bei tinkamą variklio darbą. Dažnai dyzelinėje alyvoje naudojamas ir ZDDP (cinko dialkilditiophosfatas) – komponentas, stiprinantis tepimą ir apsaugantis mechanines detales nuo kontakto, bet netinkamas naudoti benzininiuose automobiliuose dėl neigiamo poveikio katalizatoriui.
Kodėl svarbu nesumaišyti alyvos tipų
Vienas iš didžiausių pavojų naudojant netinkamą alyvos tipą yra rizika pakenkti variklio ar aplinkosaugos sistemoms. Pavyzdžiui, ZDDP priedai, reikalingi dyzeliniams varikliams, gali sutrikdyti benzininių automobilių katalizatorius. Be to, dyzelinė alyva dėl savo didesnio klampumo gali nepakankamai gerai prasiskverbti į siauras benzininių variklių ertmes ir sukelti papildomą trintį, spartesnį alyvos bei variklio dalių dėvėjimąsi.
Rekomenduojama griežtai laikytis gamintojo nurodymų ir dyzelinę alyvą naudoti tik dyzeliniuose varikliuose, o įprastą – benzininiuose. Teisingai pasirinkus ir reguliariai keičiat alyvą, galima užtikrinti sklandžią variklio veiklą ir ilgesnį tarnavimo laiką.
Pagrindiniai skirtumai tarp alyvų
- Skiriasi alyvų klampumas – dyzelinė alyva tirštesnė.
- Priedų sudėtis atitinka specifinius kiekvieno variklio tipo reikalavimus.
- Dyzelinėje alyvoje naudojami priedai (pvz., ZDDP) yra netinkami benzininiams varikliams.
- Pernelyg klampi dyzelinė alyva gali pabloginti benzininių variklių tepimą.
- Abiejų tipų alyvos sukurtos taip, kad padėtų efektyviai susidoroti su konkretaus degimo proceso teršalais.
