Elektromobilių įkrovimas tebėra svarbus veiksnys, lemiantis šių transporto priemonių populiarumą Lietuvoje. Nors įkrovimo infrastruktūra tobulėja, daugeliui vairuotojų vis dar kyla įvairių nesklandumų. Naujausia daugiau nei 1200 elektromobilių savininkų apklausa atskleidžia, su kokiomis dažniausiomis problemomis susiduriama ir kokių veiksmų galima imtis, kad jų išvengtumėte.
Įkrovimo stotelių patikimumas – kuo dažniausiai skundžiasi vairuotojai?
Naudojantis viešais elektromobilių įkrovikliais, įvairių nesklandumų pasitaiko maždaug kas penktą kartą. Tai reiškia, kad įkrovimo procesas sklandžiai vyksta apie 80 procentų atvejų, tačiau šis rodiklis toli gražu nėra idealus. Patikimumas priklauso ir nuo konkrečios įkrovimo tinklo markės ar tipo. Greitieji nuolatinės srovės įkrovikliai susiduria su trikdžiais 34 procentais atvejų, tuo tarpu lėtesni (lygio 2) įkrovikliai – 25 procentais atvejų.
- Shell Recharge tinklas – problemos fiksuojamos 48 procentais atvejų
- EVgo tinklas – 43 procentai
- Blink – 41 procentas
- Rivian ir Tesla atitikmenys – apie 5 procentus
Pagrindiniai įkrovimo sunkumai kyla dėl dviejų aspektų: techninių įkrovimo stotelių gedimų ir atsiskaitymo trikdžių. Dažniausios techninės problemos – neveikiantys ekranai (sudaro 76 procentus visų gedimų), sugadinti kištukai, nutrūkę kabeliai ir panašiai. Maždaug kas penktas atvejis, kai nepavyksta įkrauti automobilio, susijęs su situacija, kai už įkrovimą sumokama, tačiau energijos tiekimas nepradedamas. Ketvirtadalis užfiksuotų nesklandumų susiję su neįmanomu apmokėti už paslaugą.
Kaip sumažinti elektromobilių įkrovimo problemas?
Siekiant išvengti dažniausiai pasitaikančių nesklandumų, rekomenduojama pasiruošti iš anksto – susikurti paskyras populiariausiose įkrovimo programėlėse ir iš karto pridėti atsiskaitymo būdus. Planuojant ilgesnes keliones, verta patikrinti, ar neprireiks papildomų programėlių konkrečiose stotelėse. Nors papildoma pasiruošimo našta nemaloni, taip galima išvengti dalies dažniausiai pasitaikančių vėlavimų ir prastovų.
- Atsisiųskite pagrindines įkrovimo tinklų programėles ir užregistruokite savo mokėjimo kortelę.
- Naudokite maršruto planavimo programėles, pavyzdžiui: „A Better Route Planner“, „PlugShare“ ar „Chargeway“.
- Reguliariai atnaujinkite naudojamas programėles – jose pateikiama naujausia informacija apie veikimą ir galimus įkroviklių gedimus.
Nors elektromobiliuose įdiegta navigacija taip pat leidžia rasti aikšteles su įkrovikliais, specialūs planavimo įrankiai dažnai pateikia išsamesnius ir aktualesnius duomenis apie realų jų veikimą.
Naudingi patarimai optimaliai įkrovai
Norint taupyti laiką prie įkroviklio, patartina nesiekti, kad baterija būtų visiškai įkrauta. Energijos papildymo greitis ženkliai sumažėja pasiekus apie 80 procentų talpos. Todėl, jei turite galimybę, užtenka įkrauti iki šios ribos ir dažniau trumpam stoti – taip kelionė taps efektyvesnė. Taip pat svarbu nepalyginti baterijos lygio iki visiško išsikrovimo.
Daugumą nesklandumų galima atremti ir namuose įsirengus lėto įkrovimo stotelę (lygio 2). Paprasto elektros lizdo paprastai pakanka nebent labai trumpoms kelionėms – jei planuojate aktyvią dieną, verta pasirūpinti galingesniu sprendimu. Be to, dauguma naujesnių elektromobilių leidžia prieš įkrovą pašildyti saloną ar pačią bateriją dar būnant prijungtam prie tinklo, taip tausojant akumuliatorių resursus. Jei kelionės atstumai kelia rūpesčių, rekomenduojama rinktis elektromobilį su didesne, pavyzdžiui, bent 480 kilometrų rida viena įkrova.
Nors visiškai išvengti netikėtumų įkraunant elektromobilį dar nepavyks, iš anksto tinkamai pasiruošę ir pasinaudoję išmaniosiomis technologijomis, būsite gerokai mažiau priklausomi nuo įvairių trikdžių nei tie, kurie neprisideda papildomų pastangų planuodami įkrovimo procesą.
