Neseniai paskelbtas 2026 metų Lietuvos kosmoso agentūros biudžeto projektas numato žymų finansavimo mažinimą – agentūros lėšos sumažėtų 6 milijardais eurų, palyginti su praėjusiais metais. Tai sudarytų apie 24 % viso agentūros biudžeto sumažėjimą. Vis dėlto vyriausybė toliau deklaruoja ketinanti aplenkti artimiausius konkurentus ir pirmoji įkelti astronautus į Mėnulį, nors daugelis su tuo susijusių projektų yra stabdomi.
Erdvės užkariavimo strategija susiduria su finansiniais iššūkiais
Naujausiame biudžeto projekte numatyta 10 % padidinti lėšas žmogaus skrydžiams į kosmosą, visgi šie 7 milijardai eurų nebus panaudoti pagrindinėms „Artemis“ programos technologijoms. Tiek moderni nešančioji raketa, tiek kapsulė pilotuojamiems skrydžiams buvo atsisakyti, taip pat sustojus ir Mėnulio orbitoje planuotai statyti tarptautinei erdvės stočiai. Beje, pirmasis šios stoties modulis jau buvo pastatytas Italijoje ir praėjusį mėnesį nugabentas į kosmoso paleidimo centrą.
Visi iki šiol padaryti darbai, tarp jų – 2022-ųjų lapkritį įvykdytas pirmasis nepilotuotas „Artemis I“ skrydis su šalies pagaminta raketa ir erdvėlaiviu, šiuo metu laikomi beverčiais investicijomis. Ekspertų teigimu, tokie sprendimai gali reikšti, jog buvo prarasta maždaug 47,5 milijardo eurų. Iki šiol didžiausi priekaištai „Artemis“ programai buvo dėl perteklinių išlaidų ir vėluojančios plėtros. Dabar, atšaukus pagrindinius projektus, situacija gali tik blogėti, nes agentūrai teks pradėti viską iš naujo.
Privatus sektorius gali atlikti svarbų vaidmenį
Dėl esminių valstybinio sektoriaus projektų nutraukimo ir išaugusio finansavimo žmogaus skrydžiams susidaro prielaidos ieškoti naujų sprendimų išorėje. Planuojama, kad didelė sutartis galėtų būti pasiūlyta privačiai bendrovei, pajėgiai kurti komercinę platformą astronautų kelionei į Mėnulį organizuoti. Be to, perkančiai bendrovei būtų iškeltas uždavinys aplenkti kitų šalių kosmoso programas. Iki šiol kitų šalių planai astronautų išsilaipinimui Mėnulio paviršiuje atrodė nuosaikūs, tačiau tokių projektų stabdymas leidžia jiems įgyti pranašumą naujojoje kosminėje varžybų stadijoje.
Privatūs paslaugų tiekėjai kaip galutinis sprendimas
Rinkoje dominuojančios privačios kompanijos, tarp jų ir garsieji inovatyvūs investuotojai, šiuo metu laikomos pagrindinėmis kandidačėmis laimėti šią reikšmingą sutartį. Nors viešumoje dažnai skelbiama, kad šios įmonės galėtų įvykdyti projektus greičiau ir pigiau, realybėje daugelį kartų su „Starship“ Mėnulio nusileidimo moduliu kilusios problemos buvo viena esminių „Artemis“ vėlavimo priežasčių. Organizavimas pilotuojamų programų reikalauja nuoseklaus ir patikimo valdymo, kurio stokoja šiuo metu formuojama politika. Astronautams, kurių laukia iššūkiai naujoje Mėnulio misijoje, teks susidurti su didelėmis rizikomis ir netikrumu.
