Renkantis mažą sportišką hečbeką, dažniausiai pirmiausia minimas „Ford Fiesta ST“ – pagal daugelį vertinimų tai racionaliausias pasirinkimas, jei prioritetas yra važiavimo disciplina, dinamika ir bendras automobilio „teisingumas“. Vis dėlto yra ir kita stovykla: „Fiat 500 Abarth“. Nors technine prasme jis daug kur nusileidžia „Fiestai“, šio modelio paklausa išlieka stebėtinai didelė. Priežastis paprasta – „Abarth“ sugeba padaryti net pačią nuobodžiausią kelionę įdomią taip, kaip „Fiesta ST“ paprastai nesugeba.
Kodėl „Fiesta ST“ laikomas geresniu pasirinkimu
Jei vertinti pagal objektyvius kriterijus, „Fiesta ST“ dažnai atrodo pranašesnis. Ankstesni palyginamieji testai, kuriuose šie modeliai buvo statomi greta kitų to segmento automobilių, pabrėžė, kad „Fiesta“ elgesys kelyje primena brangesnį sportišką sedaną. Taip pat buvo akcentuojama, jog šis „Ford“ turi mažiau juntamą turbinos uždelsimą, daugiau sukimo momento ir geriau suderintą kasdienį komfortą.
Be to, „Fiesta ST“ paprastai vertinamas kaip labiau išbaigtas produktas apskritai: nuo ergonomikos iki salono kokybės. Prie to prisideda ir tai, kad mechaninė pavarų dėžė bei sankabos darbas dažnai apibūdinami kaip tikslesni, o kėbulo svyravimai posūkiuose – mažesni. Pridėkime dar komfortiškesnę pakabos darbą ir efektyvesnį stabdymą, ir tampa aišku, kodėl entuziastai bei bandymų rezultatai neretai stoja „Fiesta ST“ pusėn.
Kur „Abarth“ pradeda laimėti
Uždaroje trasoje, slalomo rungtyje ar vingiuotame užmiesčio kelyje daugeliui vairuotojų būtų sudėtinga argumentuotai teigti, kad „Fiat 500 Abarth“ yra geresnis už „Fiesta ST“. Tačiau realybėje mažieji hečbekai dažniausiai eksploatuojami mieste, o būtent ten „Abarth“ silpnybės paradoksaliai ima veikti kaip privalumai.
Miesto greičiais nereikia maksimalios stabilumo ribos, idealios pakabos geometrijos ar geriausio rato kontakto su danga. Tokiose sąlygose svarbesnė tampa emocija: garsas, reakcijos, pojūtis, kad net trumpa kelionė turi charakterį. Jei didžioji dalis jūsų maršrutų yra urbanistinėje aplinkoje, galima ginčytis, kad „Fiat 500 Abarth“ kaip „karštas hečbekas“ netgi labiau tinka kasdienai – ne dėl skaičių, o dėl patirties už vairo.
Tipinė situacija mieste: kodėl rakteliai dažniau atsiduria „Fiat“ pusėje
Įsivaizduokite paprastą scenarijų: žiemos vakaras, reikia greitai nulėkti iki parduotuvės (apie 3,2 km į vieną pusę), jokių įspūdingų posūkių pakeliui nebus, o kelionė truks trumpai. Tokiu atveju „Fiesta ST“ stiprybės tiesiog neturi progos atsiskleisti. Tuo tarpu „500 Abarth“ iškart pasiūlo tai, kas mieste juntama labiausiai – triukšmingą, chuliganišką išmetimo garsą ir „mechaninį“ įsitraukimą, kai perjungi pavaras net važiuodamas lėtai.
Net jei pakeliui pasitaiko keli posūkiai, kėbulo svyravimas, kuris sportiškoje trasoje būtų minusas, mieste gali suteikti papildomos „dramos“ ir įspūdžio. Tokia kelionė ne būtinai tampa greitesnė, tačiau ji tampa įdomesnė. O praktiškumo argumentas (pavyzdžiui, galinės durys) trumpai kelionei apsipirkti dažnai nėra lemiamas.
Kabrioleto versija ir dar daugiau emocijos kasdienybėje
„Fiat“ papildomai siūlė „500 Abarth“ ir kabrioleto kėbulu. Mieste tai dar vienas būdas sustiprinti pojūtį, kad važiuoji ne šiaip transportu, o automobiliu su charakteriu. Net jei greičiai nedideli, nuleistas stogas ir atviri langai padaro paprastą išvyką iki vaistinės ar parduotuvės labiau panašią į mažą nuotykį.
Tokio formato smagumas mieste kartais netgi leidžia palyginti šį modelį su lengvais sportiniais rodsteriais: ne todėl, kad „Abarth“ būtų geresnis pagal dinaminius rodiklius, o todėl, kad jis buvo kuriamas tam, kad kasdienės, nuobodžios kelionės būtų malonesnės.
Asmeninė patirtis ir pasirinkimas, kuris ne visada remiasi skaičiais
Žmogus, turėjęs jau kelis „Fiat 500e“, gali pripažinti šališkumą „500“ šeimai, tačiau elektrinė versija dažniau pasirenkama dėl kainos ir praktiškumo, o ne dėl pramogos. Vis dėlto mintis šalia tokio automobilio turėti „Abarth“ gali atrodyti logiška, jei norisi emocijos. Būtent svarstymai apie galimybę turėti „500c Abarth“ ir paskatino šią temą.
Prieš keletą metų vienas pažįstamas, gyvenantis mieste, susidūrė su dilema: jis turėjo „NB“ kartos „Mazda MX-5“, bet jautė, kad urbanistinėje aplinkoje retai gali ją vairuoti taip, kaip šis automobilis iš tiesų atsiskleidžia. Atsisakyti sportiško automobilio ir pereiti prie nuobodaus jis nenorėjo, todėl ieškojo alternatyvos. Akivaizdus variantas atrodė „Fiesta ST“, tačiau buvo pasiūlyta nenuvertinti ir „500 Abarth“.
Galiausiai jis pasirinko „Abarth“. Bandymo metu paaiškėjo esmė: nors „Fiesta ST“ objektyviai yra stipresnis automobilis, subjektyvi „Abarth“ vairavimo patirtis jam patiko labiau. Jis sąmoningai pasirinko prastesnį automobilį pagal specifikacijas, nes kasdien jis teikė daugiau džiaugsmo.
Kam verta rinktis „Fiat 500 Abarth“, o kam – „Fiesta ST“
Tai nereiškia, kad visi turėtų rinktis „Fiat 500 Abarth“ vietoje „Ford Fiesta ST“. Jei jums svarbiausia valdymo tikslumas, geresnė važiuoklės kontrolė, stabdymas ir bendra „karšto hečbeko“ disciplina, „Fiesta ST“ paprastai išliks stiprus pasirinkimas. Tačiau jei gyvenate mieste, retai važiuojate vingiuotais keliais ir norite nebrangiai turėti automobilį, kuris kasdienybėje nuolat kelia emociją, „Abarth“ verta bent jau išbandyti.
- „Ford Fiesta ST“ labiau tinka tiems, kurie vertina balansą, objektyvų našumą ir geresnį išbaigtumą.
- „Fiat 500 Abarth“ dažnai laimi mieste, kur svarbiausia ne greitis, o pojūtis, garsas ir charakteris.
- Jei svarstote, sprendimą dažniausiai padeda priimti paprastas dalykas – bandomasis važiavimas.
„Abarth“ gali nustebinti tuo, kad „prastesnis“ automobilis realiame kasdienio eismo scenarijuje kartais atrodo smagesnis. Tiesa, verta prisiminti ir kitą medalio pusę: garsus išmetimas, kuris leidžia šypsotis vairuotojui, ne visiems aplinkiniams bus vienodai malonus.
