Norint surengti „Formulės 1“ lenktynes, trasa privalo gauti FIA suteikiamą 1 lygio (Grade 1) sertifikatą. Tai nėra formalus „pliusas“ prie reputacijos – reikalavimų kartelė tokia aukšta, kad ji apima praktiškai viską: nuo maksimaliai leistino tiesiosios ilgio iki minimalaus asfalto pločio. Pavyzdžiui, tiesioji negali būti ilgesnė nei maždaug 2,01 km, o važiuojamoji dalis turi siekti bent apie 12,2 m plotį, kad būtų įmanomos saugios dvikovos trasoje.
1 lygio standartas ypač orientuotas į saugą ir infrastruktūrą. Trasoje turi būti įrengtos kelių sluoksnių Tecpro barjerų sistemos, žvyro gaudyklės, galinčios efektyviai stabdyti dideliu greičiu slystantį automobilį, bei išbėgimo zonos, kurios projektuojamos pagal kiekvieno posūkio greitį ir trajektoriją. Vertinamos net tokios detalės kaip specialūs didelės trinties dažai, naudojami trasos ženklinimui.
Didžiausia finansinė našta dažnai tenka privalomam medicinos centrui. Pagal reikalavimus jis turi veikti tarsi pilnai parengtas skubios pagalbos padalinys: būtini gaivinimo specialistai, nudegimų chirurgai ir stuburo traumų ekspertai, pasirengę blogiausiam scenarijui. Visa tai reiškia, kad 1 lygio sertifikato gavimas ir išlaikymas yra brangus bei griežtas procesas. Todėl ypač įdomu tai, kad dalis trasų atitinka aukščiausią standartą, tačiau vis tiek nepatenka į F1 kalendorių.
Trasos, turinčios FIA 1 lygio statusą, bet likusios be F1 etapo
Indianapolis Motor Speedway (žiedinė konfigūracija)
Indianapolio vardas automobilių sporte yra ikoniškas, o pati arena ilgą laiką laikoma viena svarbiausių technikos ir tradicijų vietų. Nors „Formulės 1“ istorijoje šis etapas daugeliui pirmiausia asocijuojasi su 2005 m. skandalu, kai dėl „Michelin“ padangų problemos lenktynės virto vos šešių automobilių važiavimu, žiedinė trasa iki šiol turi galiojantį FIA 1 lygio sertifikatą.
Teoriškai tai reiškia, kad F1 galėtų sugrįžti, o bolidai vėl galėtų važiuoti pro legendines tribūnas. Vis dėlto santykis tarp šios vietos ir F1 išliko komplikuotas – 2005 m. įvykiai paliko ilgalaikį įspūdį. Tuo pačiu trasa ir dabar priima aukšto lygio varžybas, įskaitant IndyCar ir IMSA lenktynes, todėl jos pajėgumai abejonių nekelia. Ar realu F1 sugrįžimas? Esant dabartinei situacijai tai atrodo mažai tikėtina, nors automobilių sporte sprendimus neretai lemia finansai ir strategija.
Korea International Circuit
Ši trasa dažnai minima kaip pavyzdys, kaip ambicingas „Grand Prix“ projektas gali nepasiteisinti dėl prastai pasirinktų bazinių sprendimų. Objektui buvo skirta šimtai milijonų eurų, siekiant sukurti ilgalaikį F1 centrą ir net paskatinti vietinių talentų atsiradimą. Tačiau esminė klaida buvo vieta: trasa įkurta toli nuo didžiausių miestų, maždaug 322 km nuo Seulo, ir ilgą laiką atrodė atskirta nuo natūralaus žiūrovų srauto.
Prie geografinės problemos prisidėjo ir menkas F1 „pagrindas“ vietinėje kultūroje. Lankomumas nuolat nuvylė, o tuo metu net buvo fiksuojama, kad dalis vietinių reklamuojamą „F1“ painiojo su „K-1“ kovos menų organizacija, kuri buvo gerokai labiau atpažįstama. Silpni bilietų pardavimai neleido padengti brangių renginio organizavimo kaštų, todėl etapas tapo finansiškai nuostolingas. Po keturių lenktynių 2010–2013 m. F1 pasitraukė, o pati trasa iki šiol išlieka dalinai apleista, nors paradoksaliai tebeturi FIA 1 lygio licenciją.
Igora Drive
„Igora Drive“ – moderni trasa, suprojektuota pagal šiuolaikinius reikalavimus ir iš esmės parengta priimti F1, tačiau taip ir nesulaukusi lenktynių. Ji buvo kuriama kaip alternatyva Sočio autodromui, kuris dažnai kritikuotas dėl blankių, procesijai prilygstančių lenktynių. Naujoji trasa, įrengta netoli Sankt Peterburgo, pasižymi ryškiais aukščio pokyčiais ir posūkių kombinacijomis, kur derinami greiti ruožai su techniškomis atkarpomis. Buvo numatyta, kad nuo 2023 m. būtent ši vieta perims etapo organizavimą.
Pasirengimas buvo praktiškai baigtas, o atsiliepimai apie trasos konfigūraciją – palankūs. Vis dėlto situaciją pakeitė geopolitiniai įvykiai: po invazijos į Ukrainą „Formulė 1“ nutraukė kontraktą ir visiškai atsisakė šio etapo. Rezultatas – nauja, F1 standartams pritaikyta FIA 1 lygio trasa, kurios debiutas taip ir neįvyko, nors infrastruktūra liko beveik „nepaliesta“ ir realiai neišnaudota pagal savo galimybes.
Fuji Speedway
Į sąrašą patenka ne vien naujai pastatyti ar „pamiršti“ objektai. „Fuji Speedway“ turi gilų F1 paveldą: čia 1976 m. įvyko pirmosios šalies „Formulės 1“ lenktynės, kurios tapo dramatišku sezono kulminacijos fonu Jameso Hunto ir Niki Laudos titulinei dvikovai. Trasa priklauso „Toyota“ ir turi vieną ilgiausių tiesiųjų, leidžiamų pagal FIA 1 lygio taisykles, o vietovė laikoma išskirtine dėl kalnų papėdės reljefo.
Nors F1 trumpam buvo sugrįžusi 2007 ir 2008 m., vėliau šalies etapas galutinai sutelktas kitoje trasoje. Dėl to „Fuji Speedway“, nepaisant istorijos ir stipraus savininko, tapo savotišku „atsarginiu“ variantu. Vis dėlto trasos reikšmė nesumenko: ji priima aukšto rango ištvermės lenktynes, „Super Formula“ varžybas ir kitus čempionatus, todėl išlieka viena svarbiausių regiono automobilių sporto vietų.
Chang International Circuit
Nors viešojoje erdvėje kartais girdimos idėjos apie brangų miesto trasos projektą Bankoke, šalis jau turi pilnai F1 reikalavimus atitinkančią infrastruktūrą. „Chang International Circuit“, pastatyta Burirame ir suprojektuota Hermanno Tilke, FIA 1 lygio licenciją turi nuo atidarymo 2014 m. Tai šiuolaikiška, praktiškai išbandyta arena, reguliariai priimanti didelius renginius, įskaitant „MotoGP“ etapą.
Didelę įtaką vietiniam susidomėjimui daro vadinamasis „Albono efektas“. „Williams“ pilotas Alexas Albonas, atstovaujantis šalies vėliavai, turi itin didelį populiarumą, o tai pastebimai sustiprino dėmesį F1. Skelbta, kad diskusijose apie galimą etapą buvo įtrauktas ir pats sportininkas, siekiant realiai priartinti „namų“ lenktynes. Šioje situacijoje matomas aiškus derinys: stipri vietinio piloto trauka ir jau parengta trasa, galinti priimti aukščiausio lygio čempionatą.
Kodėl 1 lygio licencija svarbi net be F1 kalendoriaus
Šios trasos turi teisę organizuoti „Formulės 1“ lenktynes pagal techninį ir saugos standartą, tačiau neturi sutarties, kuri garantuotų vietą sezone. Vis dėlto FIA 1 lygio licencija nėra vien simbolis. Praktikoje tai strategiškai vertingas „kokybės ženklas“, dėl kurio trasa tampa patraukli kitoms aukšto lygio serijoms ir dideliems renginiams.
- 1 lygio infrastruktūra dažnai užtikrina, kad trasa gali priimti ir kitus tarptautinius čempionatus.
- Investicijos į saugą, mediciną ir trasos zonas leidžia palaikyti aukštą renginių kokybės standartą ilgą laiką.
- Turint licenciją, trasa išlieka „rezervinis“ pasirinkimas besikeičiančiame F1 kalendoriuje, kai atsiranda naujų galimybių ar poreikių.
Galiausiai „nematoma starto rikiuotė“ nereiškia, kad projektas žlugo. Greičiau tai rodo, kad dalis trasų veikia kaip aukštos parengties rezervas: jos turi reikiamą sertifikavimą, istoriją ar modernią infrastruktūrą, todėl, pasikeitus aplinkybėms, gali tapti realiu pasirinkimu. Toms, kurios laukia savo šanso, FIA 1 lygio statusas yra ilgalaikė investicija ir argumentas, kad kvietimas gali ateiti bet kada.
