NASCAR taurės serijos kalendoriuje yra trasų, kurios natūraliai pritraukia daugiau dėmesio dėl minimalių finišo skirtumų ir dažnų masinių incidentų. Tokios lenktynės lengvai įtraukia ir atsitiktinius žiūrovus, nes beveik kiekvienas važiavimas gali baigtis keliolikos automobilių avarija.
Pastaruoju metu prie vadinamųjų „draftingo“ (važiavimo glaudžioje grupėje, naudojantis oro srautu) trasų prisijungė ir Atlantos ovalas. Sekmadienį vykusiose „Quaker State 400“ lenktynėse čia įvyko 23 automobilių avarija – vienas didžiausių tokių incidentų šiame čempionate, jei nevertintume dviejų tradiciškai masines avarijas provokuojančių superspeedway tipo trasų.
Kaip Atlantoje susiformavo „didysis“ incidentas
Masinė avarija kilo antrajame lenktynių etape, kai važiuojant glaudžioje grupėje galinėje tiesiojoje Denny Hamlin kontaktavo su John Hunter Nemechek. Pastarojo 42-uoju numeriu pažymėtas „Camry“ rėžėsi į išorinę sieną, o po to Hamlin 11-uoju numeriu pažymėtas „Camry“ pradėjo slysti ir skersai užtvėrė trajektoriją prieš pat visą būrį.
Po pirmųjų smūgių trasa praktiškai buvo užblokuota slystančių automobilių. Pilotai, važiavę toliau už incidento epicentro, realiai neturėjo kur pasitraukti – daugeliui beliko stabdyti ir neišvengiamai čiuožti į susidūrusių automobilių zoną.
Situacija tapo tokia sudėtinga, kad teisėjams teko skelbti raudoną vėliavą: už saugos automobilio likę važiuojantys dalyviai negalėjo saugiai apvažiuoti trasoje vykusių valymo darbų.
„Pack racing“: atsitiktinumo faktorius ir sprintas iki finišo
Lenktynes galiausiai laimėjo Chase Elliott – tai buvo jo pirmoji pergalė šiame sezone, užtikrinusi vietą atkrintamosiose. Bendrą chaosą gerai parodo ir kitas faktas: Kyle Larson buvo aukščiausią vietą iš šio sezono lenktynių nugalėtojų užėmęs sportininkas, finišavęs tik 17-as. Jis taip pat pateko į vadinamąjį „didįjį“ incidentą.
Nors glaudžioje grupėje vykstančios lenktynės žiūrovui dažnai atrodo įspūdingos, toks formatas sukuria situaciją, kai pergalė dažnai primena loteriją. Žinoma, įgūdžiai egzistuoja – dažniau priekyje laikosi tie patys pilotai, gerai valdantys „draftingą“. Tačiau net ir vadinamieji šios disciplinos specialistai neretai iškrenta būtent per masines avarijas.
Didelės avarijos „išgyvenimas“ dažnai priklauso ne nuo vairavimo meistriškumo, o nuo to, kurioje vietoje esi tuo metu, kai prasideda grandininė reakcija. Tokiu atveju lemiamas veiksnys tampa sėkmė, o ne vien sportinis pranašumas.
Trasoje atlikti pakeitimai ir jų pasekmės varžyboms
Sprendimas perkonfigūruoti Atlantos trasą prieš 2022 m. sezoną buvo bandymas priartėti prie lenktynių, kuriose dominuoja važiavimas „pakuotėje“ ir dažni masiniai susidūrimai. Vėliau trasa oficialiai pervadinta „EchoPark Speedway“, sudarius septynerių metų pavadinimo teisių sutartį.
Tačiau tokia kryptis kelia klausimų, nes dabartinis „NextGen“ techninių taisyklių paketas labai gerai veikia trasose, kokia Atlanta buvo anksčiau. 2,4 km (1,5 mylios) ilgio tarpinės trasos kadaise buvo kritikuojamos kaip monotoniškos ir esą pernelyg užimančios kalendorių. Vis dėlto dabar jos neretai užtikrina vienas geriausių dvikovų taurės serijoje ir tai vyksta be nuolatinio „pack racing“ elemento.
Kaip pavyzdį galima pateikti 2024 m. lenktynes Kanzaso trasoje, kur užfiksuotas rekordiškai artimas finišas: pirmą ir antrą vietas skyrė vos 0,001 sekundės.
