Uždegimo sistema yra viena svarbiausių variklio darbo dalių: be kibirkšties oro ir degalų mišinys nesudegtų, todėl stūmokliai negautų impulso ir automobilis tiesiog nejudėtų. Kibirkštį sukurti padeda du pagrindiniai elementai – uždegimo ritė ir žvakė. Žvakė tiesiogiai dirba variklio aplinkoje, todėl bet koks jos užteršimas, ypač alyva, gali iš karto sukelti rimtų sutrikimų. Alyvos atsiradimo ant žvakių priežasčių būna daug, o gedimo paieška kartais užtrunka. Vienas nemaloniausių scenarijų – pažeista galvutės tarpinė, nes toks remontas paprastai kainuoja brangiai.
Kaip veikia uždegimo ritė ir žvakės
Automobilio akumuliatorius tiekia apie 12 V įtampą, tačiau žvakei reikia gerokai didesnės įtampos, kad galėtų „peršokti“ kibirkštis. Šią užduotį atlieka uždegimo ritė: ji pakelia įtampą iki maždaug 40 000 V ir perduoda impulsą į žvakę. Tuomet žvakė suformuoja kibirkštį ir uždega oro bei degalų mišinį degimo kameroje.
Problema atsiranda tada, kai žvakė arba jos zona užteršiama alyva – kibirkštis gali silpnėti, dingti arba veikti nestabiliai. Tai ne visada lengvai pastebima, nes žvakės paprastai keičiamos gana retai – maždaug kas 129 000–161 000 km. Vis dėlto yra aiškių požymių, rodančių, kad žvakės gali būti užlietos alyva arba ji patenka ten, kur neturėtų.
Kaip alyva patenka ant žvakių
Alyvos atsiradimą ant žvakių gali lemti skirtingi gedimai ir eksploatacinės klaidos. Vienas paprasčiausių variantų – per didelis variklio alyvos kiekis. Tokiu atveju alyva gali patekti ten, kur neturėtų, o tai rodo neteisingai atliktą priežiūrą.
Kita dažna situacija – alyvos pratekėjimas į žvakės šulinį (vietą, kur įsukta žvakė). Tokiu atveju alyva apsemia žvakės zoną iš išorės, o ne iš degimo kameros pusės. Prie to gali prisidėti ir pažeisti žvakių vamzdeliai ar kanalai, dėl ko alyva gali patekti ir ant uždegimo ritės.
Jeigu alyva patenka į degimo kamerą, priežastys paprastai būna susijusios su vidiniu variklio nusidėvėjimu: susidėvėję stūmoklių žiedai, cilindrų sienelės arba vožtuvų sandarikliai. Toks scenarijus laikomas pavojingu, nes alyva degimo kameroje gali sukelti variklio užstrigimą dėl hidrosmūgio arba bet kuriuo metu tapti alyvos gaisro priežastimi.
Kokius simptomus sukelia alyva ant žvakių
Net jei neįvyktų gaisras, alyva ant žvakių dažnai sukelia visą grandinę problemų. Kai kibirkštis nutrūksta arba tampa netolygi, oro ir degalų mišinys sudega nevisiškai, todėl atsiranda uždegimo praleidimai. Tai gali pasireikšti variklio darbo trūkčiojimu, nestabilia eiga ir galios kritimu.
Taip pat gali padidėti degalų sąnaudos – švarios, teisingai veikiančios žvakės prisideda prie efektyvesnio degimo. Be to, automobilis gali sunkiau užsivesti arba vangiau reaguoti į akceleratorių, o ilgainiui toks važiavimas gali didinti variklio pažeidimų riziką.
Ką daryti pastebėjus alyvą ant žvakių
- Jeigu įmanoma, žvakes galima išsukti ir nuvalyti alyvos likučius kaip laikiną sprendimą.
- Vis dėlto pagrindinis tikslas – rasti alyvos atsiradimo priežastį, todėl reikalinga detalesnė diagnostika.
- Norint nustatyti tikslų gedimo šaltinį (pratekėjimą į žvakės šulinį, vidinį alyvos patekimą į degimo kamerą ar kitą problemą), verta kreiptis į autoservisą.
Alyva ant žvakių nėra smulkmena: kuo greičiau pašalinama priežastis, tuo mažesnė tikimybė, kad gedimas peraugs į brangų variklio remontą.
