Dielektrinė pasta (dažnai vadinama dielektriniu tepalu) automobilyje naudojama ne tam, kad „geriau slystų“, o tam, kad apsaugotų elektros jungtis nuo rūdžių, purvo ir korozijos. Nors ji ir yra slidi, šią savybę daugiausia lemia silikoninė sudėtis, o ne naftos pagrindo komponentai, būdingi įprastiems tepalams.
Ar verta tepti akumuliatoriaus gnybtus
Tepant akumuliatoriaus gnybtus dielektrine pasta ant metalo susidaro sandari, vandeniui atspari plėvelė. Ji veikia kaip hermetikas: neleidžia drėgmei ir orui tiesiogiai liestis su gnybtu, todėl sulėtina arba sustabdo cheminius procesus, dėl kurių atsiranda korozija. Kartu ji padeda apsaugoti jungtį ir nuo kitų teršalų, galinčių bloginti kontaktą.
Vis dėlto kartais teigiama, kad tokia pasta gali pabloginti elektros kontaktą, nes dielektrinė medžiaga pati savaime neveikia kaip laidininkas. Tai gali tapti problema, jei tepalo pateks tarp akumuliatoriaus stulpo ir gnybto vidinio paviršiaus ten, kur turi būti tiesioginis metalo kontaktas. Praktikoje to išvengti paprasta: pastą reikia naudoti minimaliai ir pirmiausia suformuoti tvirtą mechaninį sujungimą. Prispaudus gnybtą, perteklius išstumiamas į šalis, o reikiamose vietose išlieka metalo sąlytis su metalu.
Kada tepti dielektrinę pastą ant akumuliatoriaus gnybtų
Tvarkinga ir reguliari akumuliatoriaus priežiūra tiesiogiai susijusi su automobilio patikimumu. Daugumoje automobilių akumuliatorius pirmiausia maitina starterį – mažą elektros variklį, kuris suka variklį, kol prasideda degimas. Kai akumuliatorius išsikrauna, automobilis realiai nebeužsiveda, o tai reiškia ir prarastą mobilumą.
Būtent todėl akumuliatoriaus gnybtus verta periodiškai valyti. Kai nešvarumai ir korozijos apnašos pašalinamos saugiai ir kruopščiai, ant švarių gnybtų galima užtepti labai ploną dielektrinės pastos sluoksnį, o tik tada vėl viską sujungti. Svarbiausia – nepersistengti su kiekiu ir užtikrinti, kad gnybtas būtų gerai prispaustas.
Jeigu dielektrinės pastos po ranka nėra, vietoje jos galima naudoti silikoninį sintetinį tepalą. Tačiau nerekomenduojama rinktis vazelino ar kitos naftos pagrindo pastos, nes tokios medžiagos gali neigiamai veikti plastiką ir gumą, o esant aukštesnei temperatūrai kelti papildomų rizikų.
Kur dar praverčia dielektrinė pasta automobilyje
Dielektrinės pastos nauda neapsiriboja vien apsauga nuo aplinkos poveikio. Ji padeda „suvaldyti“ elektros srovę jungtyje: mažina tikimybę, kad srovė nukeliaus nepageidaujamu keliu, o tai savo ruožtu sumažina, pavyzdžiui, netyčinio prisilietimo sukeltų nemalonių pojūčių ar kitų elektros nesklandumų tikimybę. Netinkamai „pabėgusi“ srovė tam tikromis sąlygomis gali sukelti kibirkščiavimą ir jungties pažeidimus, todėl papildoma izoliacija čia turi praktinę vertę.
Derinant dielektrines savybes su silikonine sandarinimo plėvele gaunama priemonė, kuri padeda išlaikyti jungtį apsaugotą nuo drėgmės ir purvo, taip pat nuo temperatūrų svyravimų. Dėl to ją galima naudoti įvairiose automobilio elektros vietose, ne tik prie akumuliatoriaus.
Dažniausios vietos, kur galima naudoti dielektrinę pastą
- Uždegimo žvakių antgaliuose (žvakių „kepurėlėse“) keičiant uždegimo žvakes.
- Lempučių lizduose, kur svarbu apsaugoti kontaktus nuo oksidacijos.
- Priekabos jungtyse ir kištukuose, kuriuos dažnai veikia drėgmė bei kelio nešvarumai.
- Kitose elektros jungtyse, kur norima sumažinti drėgmės patekimą ir apsaugoti nuo korozijos.
Būtent tokiose vietose silikoninė dielektrinė pasta ypač pranaši prieš naftos pagrindo priemones. Prie akumuliatoriaus paprastai mažiau guminių ar plastikinių detalių, kurias galėtų paveikti naftos produktai, tačiau daugelyje kitų automobilio jungčių guma ir plastikas yra svarbi konstrukcijos dalis. Ten apsauga nuo išsausėjimo, sutrūkinėjimo ir medžiagų senėjimo padeda išvengti gedimų, kurie vėliau gali virsti brangiais remonto darbais.
