Etilo alkoholis (etanolis) vidaus degimo varikliuose nėra naujovė. Jau XIX a. pabaigoje jis buvo naudojamas kaip kuras ankstyvuosiuose varikliuose, o XX a. trečiajame ir ketvirtajame dešimtmečiuose etanolis neretai pasitelktas kaip benzino priedas, siekiant didesnių dinaminių savybių. Vis dėlto dabartinis etanolio paplitimas benzine iš esmės siejamas su 8-ojo dešimtmečio laikotarpiu, kai ieškota sprendimų tiek dėl degalų prieinamumo, tiek dėl aplinkosauginių klausimų.
Tuo metu etanolis buvo pristatomas kaip švaresnis, iš atsinaujinančių žaliavų gaminamas degalų komponentas. Šiandien nuomonės dėl tokio sprendimo naudos dažnai išsiskiria: vieni etanolį mato kaip racionalų priedą, kiti jo naudą vertina skeptiškai. Dėl to diskusijose apie benziną su etanoliu dažnai susipina techniniai faktai ir asmeninės nuostatos.
Kodėl į benziną dedamas etanolis
Vienas pagrindinių praktinių motyvų – variklio darbo stabilumas. Etanolis turi aukštesnį oktaninį skaičių, todėl gali padėti sumažinti ankstyvo užsidegimo riziką, dar vadinamą detonacija arba „kalimu“. Dėl šios priežasties plačiai paplitęs benzino mišinys su nedidele etanolio dalimi, pavyzdžiui, apie 10% etanolio ir 90% benzino.
Tačiau yra ir techninis kompromisas: etanolis turi mažesnį energijos kiekį nei benzinas, todėl didėjant jo daliai mišinyje teoriškai mažėja važiavimo efektyvumas. Praktikoje šis aspektas dažnai vertinamas kartu su degalų kaina degalinėje, kuri gali kompensuoti dalį galimų sąnaudų skirtumų.
Aplinkosauginiai argumentai ir bendras poveikis
Etanolis dažnai minimas ir dėl degimo savybių: jis gali sudegti švariau ir pilniau, palikdamas mažiau tam tikrų teršalų. Visgi vertinant bendrą poveikį situacija tampa sudėtingesnė. Dalies specialistų teigimu, reikėtų skaičiuoti ne tik išmetimą iš automobilio, bet ir taršą, susidarančią gaminant etanolį iš žemės ūkio žaliavų – tuomet galutinis balansas gali būti mažiau palankus. Kiti šaltiniai pateikia priešingas išvadas, ypač tie, kurie yra suinteresuoti etanolio rinkos plėtra.
Dar vienas argumentas – žaliavos atsinaujinamumas. Etanolis dažniausiai gaminamas iš kukurūzų, kurie, skirtingai nei iškastiniai energijos ištekliai, gali būti užauginami iš naujo. Kita vertus, žemės ūkio produkcijos panaudojimas kurui kelia ir etinius bei ekonominius klausimus, nes tie patys ištekliai gali būti reikalingi maisto grandinei.
Kaip etanolis veikia variklį ir degalų sistemą
Automobilio savininkui svarbiausia yra tai, kaip benzinas su etanoliu veikia konkrečią transporto priemonę. Dauguma automobilių, pagamintų nuo 2000-ųjų, yra suprojektuoti taip, kad be problemų dirbtų su įprastu benzino ir etanolio mišiniu (apie 90/10), nes toks kuras realiai ir yra dažniausiai sutinkamas degalinėse.
Vis dėlto senesniems varikliams etanolis gali sukelti papildomų rizikų dėl jo cheminės prigimties. Pirma, etanolis veikia kaip tirpiklis kai kurioms neapdorotoms gumos ir plastiko rūšims, kurios dažnai naudotos senesnių automobilių žarnelėse, sandarikliuose ir tarpinėse. Dėl to tokios detalės gali greičiau irti, pradėti leisti kurą ar prarasti sandarumą.
Antra, etanolis linkęs sugerti drėgmę iš oro. Vanduo degalų sistemoje yra vienas pagrindinių korozijos ir rūdžių katalizatorių, todėl ilgainiui tai gali paspartinti degalų sistemos ir kai kurių variklio komponentų pažeidimus.
E85 kuras ir reikalavimai automobiliui
Jei etanolio kiekis mišinyje smarkiai padidinamas, pavyzdžiui, naudojant E85 (apie 85% etanolio ir 15% benzino), tiek privalumai, tiek trūkumai išryškėja dar labiau. Didesnė etanolio dalis gali sustiprinti jo teigiamas savybes, susijusias su oktaniniu skaičiumi, tačiau tuo pačiu reikalauja konstrukcinių sprendimų, apsaugančių degalų sistemą ir variklį nuo galimos korozijos bei medžiagų irimo.
Dėl to E85 paprastai rekomenduojama naudoti tik automobiliuose, pritaikytuose fleksiniam kurui (FFV). Tiesa, techniškai įmanoma ir senesnius automobilius priversti patikimai dirbti su E85, tačiau tam reikalingos atitinkamos modifikacijos.
Fleksinio kuro automobiliai buvo ypač populiarūs 2000-ųjų pradžioje ir viduryje – jų keliuose vis dar yra apie 20 milijonų. Vis dėlto 2025 m. tik 10 naujų modelių yra sertifikuoti kaip tinkami fleksiniam kurui: sąrašas apima tiek kompaktiškus krosoverius, tiek didelius pikapus.
