Jūsų mėgstamiausi švediški automobiliai

Automobilių bendruomenėje dažnai kyla paprastas, bet įtraukiantis klausimas: koks yra mėgstamiausias konkrečios šalies automobilis? Šį kartą dėmesys krypo į švediškus modelius. Gamintojų čia nėra daug, todėl ir pasirinkimas teoriškai siauresnis, tačiau realybėje švediškų automobilių pasaulis stebina įvairove – nuo legendinių universalių iki sportinių kupė, hečbekų, visureigių ir ralyje matytų klasikų.

Natūralu, kad tarp dažniausiai minimų modelių daug universalių: švedai ilgus metus kūrė praktiškus, tvirtus ir atpažįstamus kėbulus, kurie iki šiol laikomi etalonu kasdieniam naudojimui. Tačiau greta jų minimi ir retesni, įdomesni ar nišiniai automobiliai, kuriuos vairuotojai prisimena dėl charakterio, konstrukcinių sprendimų ar net labai asmeninių istorijų.

Volvo 240: paprasta, tvirta ir vairuotojui suprantama

Vienas dažniausių pasirinkimų – Volvo 240, ypač turboversijos ir universalai. Šis modelis vertinamas dėl galinių varančiųjų ratų, galimybės rinktis mechaninę pavarų dėžę ir turbiną, taip pat dėl patikimumo bei paprastos mechanikos. Kai kurie jį apibūdina kaip automobilį, kurį gali naudoti bet kam: kasdieniam važinėjimui, ilgoms kelionėms, mėgėjiškam autosportui ar projektams.

• Galiniai varantieji ratai ir „mechanika“ – ieškomas derinys entuziastams.
• Turboversijos suteikia daugiau charakterio, bet išlieka praktiškos.
• Modelis laikomas „laiko patikrintu“ – tinkamas ir šiandien.

Saab 9-3: charakteris, praktiškumas ir saviti sprendimai

Ne mažiau emocijų sulaukia Saab 9-3, ypač Viggen modifikacija ir ankstyvųjų 2000-ųjų kabrioletai. Žmonės prisimena šiuos automobilius kaip patogius, pakankamai greitus ir labai gerai suderintos važiuoklės. Dažnai pabrėžiamas ir praktiškas hečbeko kėbulas, ypač penkių durų versijose.

Įsimena ir Saab „keistumai“, kurie daugeliui ir yra šio ženklo žavesys: uždegimo spynelė centrinėje konsolėje, „night panel“ mygtukas, o kai kuriuose modeliuose – specifinė užvedimo rakto logika, susieta su pavarų svirties padėtimi. Vairuotojai mini ir saugumo aspektą: avarijos atveju kėbulo deformacinės zonos gali suveikti taip, kad smūgis salone jaučiamas minimaliai, o automobilis net po stipraus susidūrimo kartais išlieka riedantis.

• Viggen vardas minimas kaip svarbus argumentas renkantis 9-3.
• Hečbekas dažnai apibūdinamas kaip ypač praktiškas.
• Ilgaamžiškumas: kai kurie savininkai mini apie 298 000 km ridą su palyginti paprastais remontais (radiatorius, priekiniai amortizatoriai, stogo hidraulika).

Polestar 1: moderni išvaizda ir itin ribota gamyba

Tarp šiuolaikinių švediškų automobilių išskiriamas Polestar 1 (Volvo pagrindu sukurtas modelis). Jis dažnai vadinamas vienu geriausiai atrodančių naujesnių automobilių ir vertinamas dėl įdomios jėgainės. Taip pat akcentuojamas ribotas pagamintų vienetų skaičius – minimas 1500 automobilių tiražas, todėl modelis suvokiamas kaip retas ir kolekcinis.

Volvo P1800 ir 1800ES: klasika, kurią sunku pamiršti

Volvo P1800 ir ypač 1800ES (dviejų durų „shooting brake“ tipo kėbulas) vadinami vienais gražiausių kada nors sukurtų švediškų automobilių. Dalis žmonių šiuos modelius sieja su šeimos istorijomis: vieni prisimena, kad namuose buvo net keli egzemplioriai (vienas važiavimui, kitas dalims), kiti mini avarijas, po kurių automobilis tapo tarsi įrodymu, kiek daug reiškia kėbulo tvirtumas.

Tarp savininkų pasitaiko ir techniškai konkrečių detalių: pavyzdžiui, 1973 m. P1800e su Bosch D-Jetronic įpurškimu, 4 laipsnių mechanine pavarų dėže ir papildoma „overdrive“ pavara. Greta tokių pasakojimų atsiranda ir kasdieniai palyginimai – kai kuriems dabartinis šeimos automobilis (pavyzdžiui, XC70) yra „geriausias daily“, tačiau P1800/1800ES vis tiek lieka svajonių sąraše.

Saab Sonett: mažas, retas ir visur atkreipiantis dėmesį

Saab Sonett (ypač Sonett III, bet minimos ir kitos versijos) apibūdinamas kaip nepatogus racionaliai, bet labai stiprus emocijomis. Žmonės, turėję daug skirtingų švediškų modelių, Sonett išskiria dėl to, kad jis automobilių renginiuose pritraukia dėmesį net tada, kai greta stovi įprastai publiką traukiantys klasikiniai amerikietiški modeliai. Kita pasikartojanti mintis – eksploatacija gali būti sudėtinga dėl dalių prieinamumo, tačiau tai neatbaido, jei automobilis „kabinantis“.

• Sonett dažnai vadinamas egzotišku pasirinkimu net tarp švediškų automobilių gerbėjų.
• Minima idėja keisti variklį į V6, ieškant dar daugiau charakterio.
• Sonett I paminimas kaip ypatingai retas, pagamintas labai mažu kiekiu.

Jösse Car Indigo 3000: nišinis modelis iš „Volvo“ detalių

Tarp retesnių pavadinimų pasirodo Jösse Car Indigo 3000. Jis apibūdinamas kaip automobilis, surinktas iš įvairių gerai žinomų komponentų: Volvo variklio, pavarų dėžės, galinės pakabos ir vairo kolonėlės, o kuro bakas minimas kaip paimtas iš Saab. Tokie modeliai į sąrašą patenka būtent todėl, kad daugeliui jie būna netikėtas atradimas.

Saab 900: kabrioletas, kuris tapo svajonių garažo dalimi

Saab 900 Turbo kabrioletas minimas kaip paprastas ir aiškus pasirinkimas tiems, kas nori klasikinio Saab pojūčio: turbina, savitas dizainas ir kabrioleto formatas. Kai kurie prisimena konkrečias spalvas (juodą, raudoną, geltoną) ir įvardija šį modelį kaip automobilį, kurį norėtų turėti „idealiame pasaulyje“.

Volvo V70 R: universalas, kuris gali stebinti dinamika

Volvo V70 R dažnai apibūdinamas kaip „slaptas greitas“ automobilis: patogus šeimai, tinkamas kelionėms ir talpus, bet kartu galintis važiuoti taip, kad greitkelyje nustebina sportiškesnių automobilių vairuotojus. Minimi skirtingi metai ir kartos, įskaitant 1998 m. V70R bei 2006–2007 m. versijas.

Saab 93: ankstyvas ralis ir dvitaktis išskirtinumas

Vienas iš įdomesnių paminėjimų – klasikinis Saab 93 su 3 cilindrų dvitakčiu varikliu, siejamas su raliu. Idėja paprasta: šie automobiliai buvo kuriami grubiam naudojimui, o lenktynėse net apvirtęs automobilis galėdavo būti atverstas ir tęsti važiavimą. Šiandien tai labiau romantizuotas įvaizdis, bet jis parodo, kodėl tokie modeliai palieka įspūdį.

Bertone sukurti Volvo: 262 ir 780 kupė

Kalbant apie dizainą, į sąrašą patenka Volvo 262 Coupé Bertone ir ypač Volvo 780 Bertone. Nors 262 ne visi vertina dėl proporcijų ar dinamikos, jis kai kam tapo pirmuoju „retu“ automobiliu, kurį pavyko pamatyti kasdienybėje. Tuo tarpu 780 dažniau apibūdinamas kaip itin vykęs kupė: santūrus, bet įsimenantis, su išskirtiniu siluetu. Taip pat minimas ribotas spalvų pasirinkimas (tokie atspalviai kaip juoda, mėlyna, smėlio, raudona, sidabrinė) ir mintis, kad sportiškiau sureguliuota ribota serija būtų buvusi labai įdomi.

Koenigsegg Gemera: keturvietis GT su ekstremalia hibridine sistema

Tarp švediškos egzotikos paminėtas Koenigsegg Gemera – gamintojo bandymas sukurti keturvietį GT. Aprašoma jo techninė koncepcija: įkraunamas hibridas su 2,0 l darbinio tūrio dviem turbinomis pripūstu trijų cilindrų eiliniu varikliu ir keturiais elektromotorais (du galiniams ratams ir vienas ant alkūninio veleno). Nurodomi įspūdingi skaičiai – 1677 AG ir 3500 Nm sukimo momentas. Taip pat išskiriamos dihedrinės durys, reali keturių suaugusiųjų erdvė ir net aštuoni puodelių laikikliai.

Pateikiama ir papildoma detalė apie gamintojo įkūrėją: jis buvo bandęs prisidėti prie Saab išlikimo, siekdamas perimti dalį turto ir sprendimų, kai markės situacija tapo kritinė. Taip pat paminėta, kad vėliau buvo atsisakyta trijų cilindrų sprendimo, pereinant prie hibridinio V8, nors pats automobilis vis tiek vertinamas kaip išskirtinis.

Saab 99: EMS, Turbo ir legendinis „keistas“ vandens siurblys

Saab 99 minimas kaip itin ikoniškas, o kai kurių nuomone – net svarbesnis už vėlesnį 900. Išskiriamas 1978 m. Saab 99 EMS su vadinamais „futbolo kamuolio“ ratlankiais. Taip pat aptariama praktiška problema: vandens siurblio keitimas gali reikalauti specialių įrankių ir papildomo darbo, todėl kai kuriems tai tapo svarbia priežastimi ieškoti alternatyvų ar modifikacijų.

Kitas pavyzdys – Saab 99 Turbo dviejų durų sedanas su įdėtu 900 varikliu kaip būdas išvengti konstrukciškai keblaus sprendimo, kai vandens siurblys integruotas į variklio bloką. Ši detalė pateikiama kaip ilgai nesuprastas inžinerinis kompromisas, palikęs ryškų įspūdį savininkams.

Minimos ir konkrečios kainos iš praeities: vienas žmogus prisimena, kad 1990 m. tokį automobilį buvo įsigijęs už maždaug 55 € ir po dvejų metų pardavė už maždaug 230 €.

Uno 001: vienetinis prototipas su Saab detalėmis

Dar vienas retas paminėjimas – Uno 001, 1989 m. prototipas, kurio, kiek nurodoma, buvo pagamintas tik vienas. Taip pat teigiama, kad apskritai buvo sukurti trys Uno automobiliai: Uno 001 vėliau pervadintas į Catlin, o po to atsirado Catlin 2 (2001 m.) ir Catlin 3 (2006 m.). 001 modelyje naudotos Saab detalės, o Saab variklis sumontuotas viduryje.

Volvo 122: paprastas, patikimas ir su gyvenimo istorijomis

Volvo 122 apibūdinamas kaip paprastas, patikimas ir šiek tiek savitas automobilis. Kai kurie mini, kad yra turėję net kelis egzempliorius, o vienas pasakojimas susijęs su tuo, kad šis modelis tapo pažinties pradžia: automobilis buvo parduodamas už 740 €, pirkėjas tuo metu turėjo 460 €, sandorio neįvyko, tačiau pasiūlyta susitikti kavos – ir santykiai tęsiasi jau 31 metus. Tas pats 122 vėliau buvo naudojamas kaip kasdienis automobilis apie 5 metus.

Saab 9-7X ir kiti netikėti pasirinkimai

Į sąrašą patenka ir Saab 9-7X, net jei daliai jis asocijuojasi su „perženkliavimu“. Vis dėlto išvaizda vertinama palankiai, o Aero versija su V8 minima kaip patrauklus derinys. Greta to paminimas ir Volvo S60R su „golfo kamuoliuko“ tipo pavarų svirties antgaliu.

Kai išsirinkti neįmanoma: ilgas Saab ir Volvo sąrašas vieno entuziasto gyvenime

Dalies žmonių patirtis rodo, kad vieno mėgstamiausio švediško automobilio išrinkti praktiškai neįmanoma. Minimi skirtingi Saab 900, 9000, NG 900, 9-3 Aero kabrioletai (įskaitant 2006 m. jubiliejinę seriją su numeracija #277/400), taip pat Volvo 850R, V70R ir V60 Polestar. Pabrėžiama, kad net jei kai kurių modelių garsas ar charakteris kelia diskusijų, vairavimo džiaugsmas, praktiškumas ir savita inžinerinė filosofija išlieka pagrindinė priežastis, kodėl šie automobiliai taip įsimena.

Viename pasakojime detalizuojama, kaip 1994 m. Saab 9000 CSE buvo patobulintas iki parametrų, artimų 9000 Aero (be Recaro sėdynių), ir pasiekė 275 AG. Toks automobilis apibūdinamas kaip labai talpus, tinkamas kelionėms, su dideliu galinių sėdynių plotu ir universaliomis krovos galimybėmis nulenkus sėdynes. Taip pat minimas sąnaudų rodiklis, peržengiantis 7,8 l/100 km ribą (30+ mpg).

Tame pačiame „neapsisprendimo“ sąraše atsiranda ir dar daugiau pavadinimų: Venus Bilo, Volvo 365 GLT, Saab Sonett II (reta dvitaktė versija), Jösse Car Indigo, taip pat Ginetta G34 (minima kaip Švedijoje pagaminta serija, nurodant 21 arba 16 vienetų skaičius). Galiausiai paminimas ir Tjorven, o nostalgijos viršūnėje – noras atgauti anksčiau turėtą 240 Classic universalą (burgundiško atspalvio, su 5 laipsnių mechanine pavarų dėže).

• 1966 m. Saab 96 – tarnavo apie 58 000 km, kol sugedo transmisija.
• 1968 m. Volvo 122 – nemokamai gautas automobilis su automatine dėže, bet be atbulinės pavaros.
• 1978 m. Saab 99 EMS – įsigytas už ~55 €.
• 1967 m. Volvo 122 – susijęs su vėlesne santuoka ir variklio keitimu, kai originalus sugedo.
• 1966 m. Volvo 122 – sudėtas iš kelių ankstesnių 122 dalių, dalis jų ilgai buvo vežiojama bagažinėje.

Galiausiai išvada paprasta: net ir turint nedaug gamintojų, švediški automobiliai palieka ryškų pėdsaką dėl praktiškumo, saugumo, techninių sprendimų, dizaino ir unikalios „mokyklos“, kurią daugelis prisimena su pagarba. Kai kuriems mėgstamiausias yra konkretus modelis, o kitiems – visa švediškų automobilių idėja, nuo klasikinių universalių iki egzotinių hibridinių superautomobilių.