Mūsų skaitytojų geriausios istorijos apie užsivedančius nevažiuojančius automobilius

Šie skaitytojų pasakojimai apie užsivedžiančius ir neužsivedžiančius automobilius rodo, kiek daug skirtingų būdų žmonės yra išbandę norėdami vėl paleisti sustojusią transporto priemonę. Nors elektriniuose automobiliuose starterio nėra, todėl dalis gedimų problemų tiesiog dingsta, senesniuose automobiliuose vis dar pasitaiko situacijų, kai tenka improvizuoti.

Rankomis sukti generatorių

Kartą vienas vairuotojas buvo valstybiniame parke už miesto, klausėsi radijo ir ilsėjosi su savo 1988 m. „Mustang“. Kai atėjo laikas važiuoti namo, akumuliatorius jau buvo išsekintas papildomos įrangos. Automatas neužsivedė, o stumti iš vietos nebuvo įmanoma. Automobilyje buvo tik keli paprasti įrankiai, todėl jis nuėmė pagalbinį diržą, o paskui juo kelias minutes rankomis suko generatorių. To pakako, kad akumuliatorius šiek tiek įsikrautų ir variklis galiausiai užsivestų.

Perjungta poliškumo pamoka

Studentavimo laikais vienas vairuotojas turėjo 1966 m. „Austin Healey Sprite“, o jo brolis – 1968 m. modelį. Vienas automobilis šaltesnėmis dienomis užsivesdavo, kitas – ne. Jei naktį temperatūra nukrisdavo žemiau maždaug -6 °C, senesnis automobilis rytais tiesiog nesitaikydavo paleisti. Todėl „1968“ modelis nuolat padėdavo užvesti „1966“. Kartą abu automobiliai buvo sustatyti taip arti, kad bagažinės ir bamperiai beveik lietėsi. Sukūręs elektros grandinę laidais, vairuotojas pastebėjo, kad automobiliai skirtingai įžeminti, todėl tarp jų bamperių kilo ryškios kibirkštys. Ta diena tapo gera pamoka apie elektros principus. Kai pagalbos automobilio nebuvo, jis senąjį „Sprite“ užvesdavo pats, stumdamas jį siauru užpakaliniu kiemu ir šokdamas į vidų važiuojančiam automobiliui įsibėgėjus.

Užvedimas įsibėgėjant

Vienas mechanikas dirbo prie senesnių „Mercedes-Benz“ modelių ir pastebėjo, kad automatą turintį W108 kartais pavykdavo užvesti įsibėgėjant. Tačiau tam reikėdavo pasiekti bent apie 48 km/h greitį. Automobilį dažnai tempdavo iki maždaug 56 km/h, o tada jungdavo važiavimo pavarą. Tai veikdavo, bet kiekvieną kartą būdavo įtempta situacija.

Užtempimas virve

Vienas vairuotojas mokėsi vairuoti 1946 m. „Chevrolet“ sunkvežimį, kuris nevesdavo, kai variklis būdavo įkaitęs. Tada likdavo du pasirinkimai: statyti transporto priemonę įkalnėje arba laukti, kol variklis atvės. Kai nė vienas variantas netikdavo, jis pakeldavo galinę dalį domkratu tiek, kad vienas ratas laisvai suktųsi, ant jo užvyniodavo virvę, įjungdavo pavarą ir patraukdavo virvę. Taip sunkvežimį pavykdavo pajudinti.

Kaip senasis britiškas automobilis

Vienas žmogus prisiminė 1960 m. MGA kupė. Kartą degalinėje sugedo starterio įsijungimo mechanizmas, o darbuotojas atsisakė padėti pastumti automobilį. Tuomet vairuotojas prisiminė, kad šis modelis iš gamyklos turėjo rankinį starterį. Priekyje buvo speciali anga, per kurią galima pasiekti variklį. Įjungęs degimą ir perjungęs pavarų svirtį į neutralią padėtį, jis pabandė užvesti automobilį rankiniu būdu. Anksčiau muziejuje jis buvo išklausęs pamoką, kaip tai daryti saugiai, nepažeidžiant rankų. MGA užsivedė iš pirmo karto. Kelias savaites po to automobilį teko užvedinėti rankiniu būdu, kol buvo sutaisytas starteris. Kai variklis būdavo pašilęs, automobilis užsivesdavo gerokai lengviau.

Purškiamas skystis nuo drėgmės

Kitas pasakojimas susijęs su 1982 m. „Chrysler New Yorker“ ir stipriu lietumi. Automobilis užgeso laukdamas prie šviesoforo, kai dega žalia rodyklė. Užsidegus žaliai šviesai, už nugaros pradėjo pypsėti vairuotojai, todėl buvo būtina atidaryti kapotą. Per kelias sekundes žmogus permirko iki siūlų. Iš pirmo žvilgsnio gedimo priežasties nesimatė, todėl jis atidarė ir bagažinę. Kadangi šeima dažnai turėdavo „Chrysler“ automobilių, o šie, kaip jis sakė, mėgdavo gesti per lietų, buvo nuspręsta viską gausiai apipurkšti WD-40. Šis bandymas suveikė ir automobilis vėl užsivedė.

Pagalba iš aplinkinių

Ketvirtos kartos „Celica GTS“ starteris buvo įrengtas po išmetimo kolektoriumi, todėl karštą dieną galėjo perkaisti ir nebeveikti. Paprastai padėdavo tiesiog palaukti, bet kai temperatūra viršijo 32 °C ir sekmadieninis susitikimas prie automobilių kavos baigėsi, automobilis jau nejudėjo. Kelias priešais buvo lygus, tačiau turėjo vidurinę juostą, todėl transporto priemonę pavyko nustumti į ją. Tada keli žmonės atėjo į pagalbą, automobilį pastūmė ir jis užsivedė. Vėliau starteris buvo apsaugotas šilumine danga, o išmetimo kolektorius padengtas specialia danga. Po to problema nebesikartojo.

Įjungti avariniai signalai

Pirmasis vieno vairuotojo automobilis buvo 1977 m. „Spitfire“. Naktį jis važiavo iš Dalaso į Ostiną ir greitkelyje automobilis staiga užgeso. Važiuodamas inercija jis sustojo kelkraštyje. Kelis kartus mėgino užvesti automobilį važiuodamas, bet nesėkmingai. Paskui bandė jungti starterį jau sustojęs. Pagalbos jis neturėjo: tuo metu nebuvo nei techninės pagalbos narystės, nei mobiliojo telefono, o pinigų buvo mažai. Galiausiai automobilis užsivedė, jis vėl įvažiavo į greitkelį, išjungė avarinius signalus ir po maždaug minutės variklis vėl užgeso. Ta pati rutina kartojosi kelis kartus. Ketvirtą kartą jis net nebeišjungė avarinių signalų, ir automobilis važiavo toliau. Paaiškėjo, kad gedė papildomai sumontuotas kuro siurblys: jis veikdavo tik įjungus avarinius žibintus. Vėliau pakeistas siurblys dirbo be priekaištų.

Per telefoną duotas patarimas

Vienas žmogus pasakojo, kad jo kolegėms išvažiavus iš klubo San Franciske, viena jų paskambino ir pranešė, kad jos „Monte Carlo Dale Earnhardt Edition“ neužsiveda. Jis patarė: nuspausti stabdį, pasukti degimo raktelį į įjungimo padėtį, bet ne iki starterio, perjungti pavarų svirtį į neutralią padėtį ir tada vėl bandyti užvesti. Automobilis užsivedė iš karto. Pasirodė, kad problema buvo neutralaus jungiklio gedimas.

Stūmimas kaip Flintstone šeimoje

1962 m. „Falcon“ starteris sugedo, o vietinė dalių parduotuvė naujo varianto negalėjo gauti iki kitos savaitės. Kadangi tai buvo vienintelis automobilis, savininkas visą savaitę jį tekdavo užvesti stumiant. Dažniausiai prieš važiuodamas jis iš anksto sustodavo ant nuokalnės arba vietoje, kur buvo pakankamai erdvės pajudėti kelis metrus. Automobilis buvo lengvas ir gerai sureguliuotas, todėl vairuotojas net galėdavo iškišti kairę koją iš durų, pastumti automobilį ir iš karto įšokti į vidų. Taip jis sėkmingai važinėjo visą savaitę.

Netikėtas gelbėjimas

Prieš maždaug du dešimtmečius viena pora pasiskolino seną „Triumph Herald“ ir išvyko savaitgaliui į miestą prie terminio kurorto teritorijos. Po apsilankymo pirtyse jie nuvyko į miesto centrą pietauti, o grįžti namo jau nebegalėjo, nes automobilis neužsivedė. Tuo metu jie neturėjo telefono, o tėvai buvo išvykę. Todėl teko bandyti užvesti automobilį stumiant. Kai pavyko nuleisti automobilį į žemiausią vietą, variklio užvesti vis tiek nepavyko, todėl jie sustojo prie vietos baro. Ten kaip tik rinkosi vietinis „Harley-Davidson“ klubas. Po kelių minučių prie automobilio jau stovėjo keli vyrai, bandę padėti, tačiau sėkmės nebuvo. Tada buvo paskambinta draudimo dokumentuose nurodytu numeriu ir galiausiai atvažiavo vilkikas, nugabenęs juos bei automobilį į tėvų namus už maždaug 160 km. Kitą dieną paaiškėjo, kad tėvas prieš kelias savaites buvo pakeitęs draudimą, bet dokumentų daiktadėžėje nepakeitė. Taip tvarkinga techninės pagalbos paslauga netikėtai tapo nemokamu grįžimu namo.

Kaltas plaktukas

Maždaug 2008 m. vienas vyras vyko į Mikojos paplūdimį į bernvakario savaitgalį. Vieną rytą, dar būdamas stipriai pagiringas, jis sulaukė kaimyno skundo, kad pirmos kartos „Range Rover“ neužsiveda, nors akumuliatorius neseniai pakeistas. Kadangi iš visos grupės tik jis turėjo bent šiokį tokį techninį supratimą, nuėjo apžiūrėti automobilio, o paskui nusprendė padėti ir visa kompanija. Greitai paaiškėjo, kad problema susijusi su starteriu. Tada jis paprašė ilgo metalinio vamzdžio ir plaktuko. Pusapnuogis žmogus ropštėsi po automobilio priekiu, vamzdį prilaikė prie starterio korpuso, o kitą galą liepdavo lengvai daužyti plaktuku, kol savininkas bandė užvesti variklį. Automobilis iš karto užsivedė.