Cilindrų atjungimo technologija iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti prieštaringa: variklio dalys laikinai išjungiamos tam, kad automobilis sunaudotų mažiau degalų. Tačiau ši sistema nėra naujiena – ji naudojama jau dešimtmečius ir taikoma įvairiuose modeliuose, nuo didelių V8 visureigių ir pikapų iki mažesnių ekonomiškų variklių. Tokius sprendimus yra naudoję ir tebenaudoja „Mercedes-Benz“, „Volkswagen“, GM, „Honda“ bei „Chrysler“.
Kaip veikia cilindrų atjungimas
Principas paprastas: kai nereikia visos galios, variklis laikinai dirba ne visais cilindrais. Važiuojant tolygiu greičiu arba esant nedideliam akseleratoriaus paspaudimui, dalis cilindrų nustoja dirbti, todėl sumažėja degalų sąnaudos ir išmetamų teršalų kiekis. Tokiu režimu variklis iš esmės imituoja mažesnį agregatą, o prireikus galios vėl sugrįžta į įprastą darbą.
Vis dėlto reali nauda priklauso nuo važiavimo sąlygų ir automobilio tipo. Vieniems vairuotojams ši sistema leidžia sutaupyti degalų be papildomų pastangų, kitiems sukelia vibracijas, vangiau reaguojantį akseleratorių ar ilgalaikio mechaninio dėvėjimosi klausimų.
Skirtingi sprendimai skirtinguose varikliuose
Valdymo blokas, naudodamas įvairių jutiklių duomenis, nusprendžia, kada galima išjungti dalį cilindrų. Skirtingi gamintojai šią funkciją įgyvendina skirtingai. GM pushrod tipo V8 varikliuose alyvos slėgis naudojamas specialiems vožtuvų keltuvams užfiksuoti, taip uždarant vožtuvus ir sustabdant degimą tuose cilindruose. Kartu nustoja veikti kuro purkštukai ir žvakės.
„Honda“ varikliuose, kuriuose įprastas viršutinis paskirstymo velenas, alyvos slėgis atjungia svirteles nuo kumštelių. Tuomet jos laisvai juda, vožtuvai nebeveikia ir degimas nevyksta. Kai vairuotojas vėl spaudžia akceleratorių, mechanizmas sugrįžta į pradinę padėtį ir visi cilindrai pradeda dirbti įprastai.
Technologijos raida
Cilindrų atjungimo idėja nėra nauja. „Cadillac“ ją pristatė dar 8-ajame dešimtmetyje su V8-6-4 sistema, leidusia varikliui veikti aštuoniais, šešiais arba keturiais cilindrais. Sistema veikė nestabiliai, tačiau pati koncepcija išliko. 1981 m. pasirodęs L62 variklis taip pat turėjo šios technologijos, bet jo darbas buvo labai prastas, kai sistema būdavo aktyvi.
Dabartiniai sprendimai yra gerokai pažangesni. GM naudoja „Active Fuel Management“ ir „Dynamic Fuel Management“, „Honda“ – „Variable Cylinder Management“, „Volkswagen“ – „Active Cylinder Technology“, o „Chrysler“ – „Multi-Displacement System“. Šios sistemos valdomos elektroniniu būdu ir cilindrų perjungimą atlieka sklandžiau nei ankstesni variantai.
Nauda ir praktiniai trūkumai
Teoriškai šią technologiją galima vertinti palankiai. Jungtinių Valstijų Energetikos departamentas nurodo, kad cilindrų atjungimas gali pagerinti degalų ekonomiją iki 7,5 proc., o gamintojai kartais deklaruoja net iki 20 proc. siekiančius rodiklius. Tačiau realybėje nauda dažniausiai būna kuklesnė. Didžiausias sutaupymas pasiekiamas važiuojant greitkeliu ar laikant tolygų, lengvą akseleratoriaus paspaudimą.
Kasdienėse sąlygose sistema ne visada spėja įsijungti taip dažnai, kaip tikimasi. Miesto eismas, sustojimai, pajudėjimai ir įkalnės verčia variklį nuolat keisti darbo režimą, todėl sutaupymas mažėja. Be to, ne kiekvienas variklis perėjimą tarp režimų atlieka sklandžiai. Kai kurie vairuotojai pastebi uždegimo sutrikimus arba delsą, kai variklis persijungia iš visų cilindrų darbo į dalinį režimą ir atgal. Taip yra todėl, kad keičiantis režimui kinta uždegimo seka ir vibracijų pobūdis. „Honda“ šiuos pojūčius mažina specialiomis variklio atramomis ir garso slopinimu per garso sistemą.
Yra buvę ir patikimumo problemų. Pavyzdžiui, 2006 m. GM 5.3 Vortec V8 variklis su „Active Fuel Management“ sistema turėjo sutrikimų, dėl kurių didėjo degalų sąnaudos. Tai rodo, kad ankstesni šios technologijos sprendimai ne visada veikė taip, kaip tikėtasi. Vis dėlto laikui bėgant sistema tapo tobulesnė.
Šiuolaikiniame automobilyje degalų sąnaudoms dažnai daugiau įtakos turi tinkamas padangų slėgis ir tolygus akseleratoriaus valdymas nei keli neveikiantys cilindrai. Cilindrų atjungimas gali padėti sutaupyti degalų, tačiau jis nekompensuoja netinkamų vairavimo įpročių.
