Subaru ir X-Mode sistema: kas tai yra ir kaip ji veikia
X-mode paskirtis
Jei domėjotės ralio automobiliais devintajame dešimtmetyje, greičiausiai prisimenate mėlyną „Subaru Impreza“, skrendančią per sniegą ir slystančią posūkiuose. Būtent opozicinis variklis ir visų varančiųjų ratų pavara padėjo „Subaru“ pelnyti daugybę pasaulio ralio čempionatų pergalių ir įtvirtinti reputaciją kaip itin gerai įvairiomis sąlygomis važiuojančių automobilių gamintojui. Jei to nepakanka, užtenka peržiūrėti vaizdo įrašus, kuriuose „Subaru“ automobiliai važiuoja per sniegą. Be išskirtinės „Badge of Ownership“ programos, būtent gebėjimas įveikti sudėtingas žiemos sąlygas yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl šiuos automobilius vertina vairuotojai, ypač gyvenantys snieginguose regionuose.
X-Mode yra daugelyje „Subaru“ modelių diegiama sistema, veikianti kartu su visų ratų pavara ir padedanti išlaikyti geresnį sukibimą slidžiomis sąlygomis, pavyzdžiui, važiuojant sniegu, purvu ar pažliugusiu keliu. Gamintojas siūlo dvi šios sistemos versijas: standartinę X-Mode ir X-Mode Dual Mode, kurioje galima rinktis režimus „Snow/Dirt“ bei „Deep Snow/Mud“.
Kaip veikia sistema
Norint suprasti X-Mode principą, pirmiausia reikia žinoti, kaip veikia „Subaru“ simetriška visų ratų pavara. Ši sistema paskirsto galią tarp priekinės ir galinės ašių, o kiekvieną ratą stebi davikliai, fiksuojantys sukibimą. Jei nustatoma, kad vienas ratas prarado sukibimą, „Vehicle Dynamics Control“ sistema nukreipia trauką į likusius tris ratus. Tokiu atveju stabdžiai pritaikomi būtent tam ratui, kuris prasuka, o jėga perduodama tiems ratams, kurie vis dar turi sukibimą. X-Mode šį veikimą dar labiau pertvarko ir tikslina, įtraukdama papildomas automobilio sistemas.
Ką daro x-mode
X-Mode pagerina automobilio valdymą ir stabilumą vietose, kur sukibimas yra ribotas. Sistema keičia variklio reakciją į akceleratoriaus paspaudimą, transmisijos darbą, visų ratų pavaros veikimą, taip pat „VDC“ ir „Hill Descent Control“ sistemas. Akceleratoriaus reakcija pradžioje yra švelnesnė, o galia didinama palaipsniui. Paprastai tariant, staigiai nuspaudus pedalą ant slydžios dangos, ratai ims praslysti. Jei gazuojama iš lėto, ratai turi daugiau galimybių vėl įgauti sukibimą. Taip pat sistema dažniau palaiko žemesnę pavarą, kad geriau išnaudotų variklio galimybes ir perduotų galią tiems ratams, kurie dar gali traukti.
X-Mode sutrumpina ir visos visų ratų pavaros bei stabilumo sistemos reakcijos laiką. Dėl to stabdžiai anksčiau ir greičiau pritaikomi slystančiam ratui, o darbas artėja prie riboto praslydimo diferencialo principo. Kartu ši sistema veikia su leidimosi nuo kalno kontrole, tiksliau valdydama variklio reakciją ir stabdymą, kad nuokalnėje būtų saugiau. Vis dėlto ši funkcija aktyviai veikia tik važiuojant mažesniu nei 19 km/h greičiu.
X-Mode Dual Mode išlaiko visus standartinės sistemos privalumus, tačiau papildomai suteikia „Deep Snow/Mud“ režimą. Tokiose sąlygose svarbiausia neprarasti judėjimo į priekį, todėl sistema dažniau leidžia ratams suktis, užuot juos stabdžiusi.
Kada naudoti x-mode
Skirtingai nei visų ratų pavara, kuri veikia nuolat, X-Mode reikia įjungti rankiniu būdu. Priklausomai nuo modelio, tai gali būti atskiras mygtukas šalia pavarų svirties ir greta „Auto Vehicle Hold“ funkcijos arba piktograma multimedijos ekrane. Jei automobilis turi X-Mode Dual Mode sistemą, papildomai reikia pasirinkti vieną iš dviejų režimų: „Snow/Dirt“ arba „Deep Snow/Mud“. Ši funkcija prieinama daugelyje „Subaru“ modelių, tarp jų ir elektriniame „2026 Subaru Uncharted“ kroseveryje.
X-Mode geriausiai tinka važiuojant purvinu keliu, akmenuotu taku, apledėjusia įkalne ar slidžia, pažliugusia danga. Ji naudinga ir tada, kai tenka judėti sniegu, šlapdriba ar minkštu paviršiumi. Pagrindinis sistemos tikslas – padėti išlaikyti geriausią įmanomą sukibimą tokiose situacijose.
Vis dėlto ši sistema turi ribas. X-Mode nėra tas pats, kas keturių varančiųjų ratų sistema, todėl nereikėtų tikėtis, kad ji tiks sudėtingam bekelės važiavimui ar akmenuotų kliūčių įveikimui. Tai taip pat yra lėto važiavimo funkcija: ją galima aktyvuoti iki 40 km/h greičio, tačiau ji neveikia važiuojant greičiau nei 29 km/h. O norint naudoti leidimosi nuo kalno kontrolę, greitis turi būti mažesnis nei 19 km/h.
