Porsche modeliai dažnai minimi kaip etalonas tiek sportiškumo, tiek kasdienio naudojimo prasme. Prie šio įspūdžio prisideda ir PDK – transmisija, kuri, priklausomai nuo gamybos metų ir komplektacijos, montuojama daugelyje markės automobilių. Kad būtų aiškiau, PDK nėra atskira „magiška“ technologija – tai Porsche pritaikytas dviejų sankabų pavarų dėžės sprendimas, sukurtas tam, kad pavaros būtų perjungiamos kuo greičiau ir su kuo mažesniu traukos praradimu.
Ką reiškia PDK
Trumpinys PDK kilęs iš vokiško pavadinimo „Porsche Doppelkupplungsgetriebe“. Praktikoje tai reiškia dviejų sankabų pavarų dėžę (DCT). Pats dviejų sankabų principas atsirado dar XX a. ketvirtajame dešimtmetyje – jį sugalvojo prancūzų inžinierius Adolphe Kegresse. Vėliau Porsche prie šios idėjos grįžo XX a. septintajame dešimtmetyje, o technologiją realiame naudojime pristatė 1981 metais, akcentuodama ją kaip savo inžinerinį sprendimą.
Iš pradžių dviejų sankabų sistema buvo bandoma sporte: pirmieji pritaikymai atsirado lenktyniniuose automobiliuose. Plačiau žinoma, kad 1985 metais ši technologija buvo siejama su ralyje dominavusiu „Quattro“ projektu.
Serijiniuose kelių automobiliuose DCT tipo dėžės išpopuliarėjo po 2003 metų, kai toks sprendimas pasirodė „Golf R32“. Porsche savo PDK į masinę gamybą įvedė 2008 metais ir nuo tada ją nuosekliai naudoja įvairiuose modeliuose.
Kaip veikia PDK pavarų dėžė
Norint suprasti PDK veikimą, patogiausia palyginti su mechanine pavarų dėže. Mechanikoje vairuotojas perjungia pavaras naudodamas sankabos pedalą: nuspaudus sankabą trumpam atjungiama variklio ir transmisijos sąsaja, todėl per pavaros keitimo akimirką trauka nutrūksta. Sportiškame važiavime tai yra minusas, nes bet koks „pauzės“ momentas reiškia prarastą laiką ir mažesnį pagreitį.
Dviejų sankabų dėžė sukurta būtent šiam trūkumui spręsti. Vietoje vienos sankabos naudojamos dvi, todėl pavarų dėžė iš esmės veikia lyg dvi atskiros pavarų grandys, kurios dirba pakaitomis:
- viena sankaba aptarnauja nelygines pavaras (1, 3, 5 ir t. t.);
- kita sankaba aptarnauja lygines pavaras (2, 4, 6 ir t. t.).
Šio sprendimo esmė paprasta: važiuojant, pavyzdžiui, trečia pavara per vieną sankabą, kita sankaba tuo pat metu jau būna paruošusi ketvirtą pavarą. Perjungimo momentu pirmoji sankaba atjungiama, o antroji įjungiama praktiškai tuo pačiu metu, todėl pavaros keitimas įvyksta greitai ir su minimalia traukos pertrauka.
Procesą prižiūri automobilio valdymo sistema: ji nuolat „numato“ tikėtiną kitą žingsnį ir iš anksto parenka sekančią pavarą, atsižvelgdama į akseleratoriaus padėtį, greitį ir važiavimo režimą. Dėl to perjungimai gali būti labai spartūs tiek į aukštesnę, tiek į žemesnę pavarą.
PDK, dviejų sankabų sistema ir automatas: kuo skiriasi
Nors PDK konstrukciškai yra dviejų sankabų pavarų dėžė, vairuotojui ji gali veikti kaip automatinė: pavaras realiai perjungia elektronika, todėl kasdien važiuojant nebūtina apie tai galvoti. Tuo pačiu dažnuose modeliuose paliekama galimybė perjungti pavaras rankiniu režimu. Tam paprastai naudojamos mentelės už vairo, o ankstesniuose sprendimuose funkcija buvo realizuota mygtukais ant vairo.
Svarbu tai, kad dviejų sankabų dėžė skiriasi nuo klasikinio automato. Įprasta automatinė transmisija dažniausiai vietoje sankabos naudoja sukimo momento keitiklį, kuris iš esmės nenutraukia mechaninės sąsajos taip, kaip tai daro sankabų sistema. Dviejų sankabų pavarų dėžės paprastai leidžia pavaras keisti greičiau, todėl jos dažniau sutinkamos didesnio našumo automobiliuose.
Vis dėlto toks sprendimas nėra universalus pasirinkimas visiems: dviejų sankabų transmisija yra sudėtingesnė konstrukciškai, brangesnė, o jos darbui reikalingas specifinis tepalas. Jei automobilis dažniausiai naudojamas įprastomis sąlygomis ir retai važiuojama sportiniu tempu, tokia sistema ne visada atsiperka dėl didesnių priežiūros ir eksploatacijos kaštų.
