Dyzelinių variklių pasaulyje DPF regeneracija yra svarbus procesas, leidžiantis išvalyti kietųjų dalelių filtrą naudojant įkaitusias išmetamąsias dujas ir taip sudeginti susikaupusias suodžių daleles.
Kaip veikia dpf regeneracija
Daugeliui gali atrodyti paradoksalu, kad būtent išmetamosios dujos suodžius ir palieka, tačiau ilgiau važiuojant jos įkaista tiek, kad filtro viduje likusios dalelės pradeda degti. Paprastai tam reikia maždaug 600–650 °C temperatūros. Šio proceso metu suodžiai suskaidomi į anglies dioksidą ir vandens garus, kurie lengviau praeina pro filtrą, todėl kaupimasis sumažėja.
Regeneracija yra itin svarbi norint maksimaliai išnaudoti dyzelinio variklio galimybes. Užsikimšęs DPF gali stipriai pabloginti automobilio dinamiką ir padidinti sąnaudas. Be to, šis mazgas nėra pigus – jo keitimas gali atsieiti labai brangiai. Dėl to tinkama DPF priežiūra turėtų būti įprasta bendros dyzelinio automobilio priežiūros dalis, nes taip galima atitolinti ir poreikį filtrą valyti išmontavus. Toks valymas gali kainuoti iki 700 eurų ir dažniausiai atliekamas filtrą kaitinant, merkiant arba veikiant vibracija, kad būtų pašalinti suodžiai ir pelenai.
Pati regeneracija paprastai papildomai nieko nekainuoja, nes ši funkcija būna integruota į automobilio gamyklinę įrangą. Procesas dažniausiai vyksta automatiškai, todėl vairuotojui nereikia atlikti daug veiksmų. Net jei regeneracijos ciklas kartais būna nutraukiamas, tai nebūtinai sukelia problemų. Vairuotojas jo gali net nepastebėti, tačiau automobilio sistema ilgainiui pateiks signalą, jei procesas nebus atliekamas tinkamai.
Regeneracijos tipai
DPF filtras nėra vienkartinis popierinis elementas. Jis gaminamas iš tvirtos keraminės medžiagos, kuri pasižymi dideliu atsparumu karščiui, o naujesniuose modeliuose gali sulaikyti iki 99 % kietųjų dalelių. Vis dėlto sukaupti suodžiai turi būti pašalinami, todėl regeneracija vyksta dviem pagrindiniais būdais.
pasyvi regeneracija
Pasyvios regeneracijos metu suodžiams sudeginti reikalinga temperatūra susidaro natūraliai, tiesiog važiuojant. Procesas prasideda tada, kai varikliui tenka didesnė apkrova ir išmetamųjų dujų temperatūra pakyla tiek, kad suodžių dalelės pradeda degti savaime.
aktyvi regeneracija
Jeigu automobilis dažniausiai važinėja trumpais atstumais ir mažomis apkrovomis, variklis nespėja pakankamai įkaisti. Tokiais atvejais valdymo blokas gali pradėti aktyvią regeneraciją. Jos metu į išmetimo srautą įpurškiama papildomo kuro, kuris oksiduojasi ir pakelia temperatūrą visoje išmetimo sistemoje.
Kai filtras užsikemša labai stipriai ir įprastos regeneracijos nebepadeda, gali prireikti sustabdyti automobilį ir atlikti priverstinę arba rankinę aktyvią regeneraciją. Tokiu atveju automobilį reikia pastatyti saugiu atstumu nuo kitų transporto priemonių, pastatų, medžių ir kitų aplinkos objektų, nes susidaro labai karštos išmetamosios dujos.
Kas nutinka nutraukus regeneracijos ciklą
Jei regeneracija sustabdoma dar nepasibaigus ciklui, tai savaime dar nereiškia žalos DPF filtrui. Tačiau trumpai užbaigti procesą reiškia, kad dalis suodžių lieka filtre ir toliau kaupiasi. Laikui bėgant juos pašalinti darosi vis sunkiau, o filtras gali taip užsikimšti, kad pradeda trukdyti normaliam variklio darbui.
Tokiu atveju išmetamosios dujos sunkiau praeina pro filtrą, todėl susidaro priešslėgis. Dėl jo varikliui tenka dirbti sunkiau, kad išstumtų dujas lauk. Taip pat nukenčia turbokompresorius, nes jis siekia į variklį paduoti daugiau oro, o variklis tuo pat metu turi įveikti pasipriešinimą išmetimo sistemoje. Kai kuriuose automobiliuose dėl per didelio suodžių ir pelenų kiekio aktyvuojamas ribotos galios režimas arba variklis visiškai išjungiamas.
Yra ir kita rizika, susijusi būtent su aktyvia regeneracija. Kadangi jos metu įpurškiamas papildomas kuras, nesėkmingo ciklo atveju dalis jo gali nesudegti. Tada jis gali patekti į alyvos karterį ir užteršti variklio alyvą, o tai jau kelia tiesioginę grėsmę variklio būklei. Tokiu metu gali tekti rimtai paploninti piniginę, nes net ir paprastas remontas šiandien gali kainuoti labai brangiai.
