Variklio alyvos slėgis yra vienas svarbiausių rodiklių, pagal kurį galima spręsti apie tepimo sistemos būklę. Alyva užtikrina, kad judančios variklio dalys būtų tinkamai suteptos, o slėgis parodo, ar ši sistema veikia taip, kaip turėtų. Jei slėgis per mažas arba per didelis, tai jau yra gedimo požymis.
Kas laikoma normaliu slėgiu
Įprastomis darbo sąlygomis variklio alyvos slėgis dažniausiai svyruoja maždaug nuo 1,7 iki 4,5 baro, priklausomai nuo variklio konstrukcijos. Senesniuose automobiliuose šį rodiklį rodydavo prietaisų skydelyje esantis manometras, tačiau daugelyje šiuolaikinių automobilių jis pakeistas tik įspėjimo lempute. Ji užsidega tada, kai slėgis tampa pavojingai žemas arba per aukštas.
Alyva sistemoje cirkuliuoja nuolat. Užvedus variklį, siurblys ją paduoda per filtrą į tepamus mazgus, o vėliau alyva grįžta į karterį ir ciklas kartojasi iš naujo. Būtent ši cirkuliacija apsaugo variklį nuo per didelės trinties ir mechaninių pažeidimų.
Kodėl slėgis gali kisti
Variklis šaltu metu dažnai rodo didesnį alyvos slėgį, nes šalta alyva yra tirštesnė ir sunkiau teka per sistemą. Varikliui įšilus, alyva skystėja, todėl slėgis paprastai sumažėja. Toks pokytis yra įprastas ir savaime nereiškia gedimo.
Staigus slėgio kritimas gali reikšti kelis dalykus: per mažą alyvos kiekį, netinkamai veikiantį daviklį arba susidėvėjusį alyvos siurblį. Pirmiausia verta patikrinti alyvos lygį matuokliu. Jei jis normalus, reikėtų įvertinti alyvos filtro būklę ir patikrinti, ar naudojama tinkamos klampos alyva, kuri atitinka gamintojo reikalavimus.
Per aukštas slėgis taip pat nėra geras ženklas. Dažniausiai taip nutinka, kai alyva per tiršta dėl netinkamos klasės arba žemos temperatūros. Tada ji juda sunkiau, blogiau pasiekia tepimo vietas ir gali labiau kaisti. Slėgis gali padidėti ir dėl sistemos užsikimšimo, pavyzdžiui, alyvos kanalų užteršimo. Tokiu atveju būtina tikrinti sistemą tiksliais matavimo įrankiais, kad būtų atmesta daviklio klaida.
Kokie požymiai rodo problemą
Apie alyvos sistemos sutrikimus variklis dažnai įspėja dar iki rimtesnio gedimo. Aiškiausias signalas yra įspėjamoji lemputė, tačiau yra ir kitų požymių. Vienas jų – neįprasti garsai, tokie kaip tarškėjimas, bildėjimas ar mechaninis cypimas. Tokie garsai rodo padidėjusią trintį tarp metalinių detalių.
Kitas simptomas – suprastėjusi variklio darbo eiga. Automobilis gali vangiau reaguoti į akceleratorių, prasčiau įsibėgėti arba dirbti nelygiai tuščiąja eiga. Jei slėgio nepakanka, alyva nepakankamai efektyviai pasiekia visas reikiamas vietas, todėl didėja trintis ir temperatūra.
Alyvos slėgis priklauso ne tik nuo siurblio. Didelę įtaką turi ir pati alyva. Kai variklis įkaista, ji skystėja, o šaltu oru sutirštėja. Dėl to keičiasi ir sistemos slėgis. Reguliarus alyvos keitimas naudojant tinkamos klasės produktą padeda išlaikyti stabilią tepimo sistemos veiklą.
Ką verta daryti
Jei kyla įtarimų dėl alyvos slėgio, pirmiausia reikia patikrinti alyvos lygį ir jos būklę. Taip pat svarbu įsitikinti, kad naudojama alyva atitinka konkretaus variklio reikalavimus. Tikslesniam įvertinimui gali būti atliekama alyvos analizė, kuri padeda parinkti tinkamą klampumą ir įvertinti, ar alyva tinka automobilio eksploatavimo sąlygoms.
Ignoruoti alyvos slėgio pokyčių nereikėtų, nes tepimo sistemos sutrikimai dažnai greitai sukelia rimtesnius variklio pažeidimus.
