Šiuolaikinio variklio skyriuje greta mechanikos slepiasi ir nemažai elektronikos, kuri užtikrina sklandų darbą. Vienas svarbiausių, bet dažnai pamirštamų mazgų – alkūninio veleno padėties jutiklis. Jis nuolat fiksuoja alkūninio veleno padėtį ir sukimosi greitį, kad variklio valdymo blokas tiksliai žinotų, kada uždegti mišinį, kada įpurkšti degalus ir kaip išlaikyti taisyklingą darbo ritmą. Kai šis jutiklis pradeda veikti neteisingai, variklio darbas tampa nenuspėjamas, o kai kuriais atvejais variklis gali visai neužsivesti.
Kodėl genda alkūninio veleno padėties jutiklis
Dažniausias kaltininkas – aukšta temperatūra variklio skyriuje. Ilgainiui nuo nuolatinio karščio gali sutrikti paties jutiklio elektronika, susilpnėti litavimo vietos, pradėti irti laidų izoliacija. Kartais užtenka ilgesnės kelionės arba ilgo važiavimo spūstyse, kad jau pavargę komponentai galutinai „pasiduotų“.
Ne mažiau svarbūs veiksniai yra vibracija, alyvos ar kitų skysčių patekimas dėl nuotėkių, taip pat elektros instaliacijos problemos. Vieni jutikliai silpsta palaipsniui, kiti sugenda staiga – ir automobilis gali likti nevažiuojantis pačiu netinkamiausiu metu.
Kaip atpažinti, kad jutiklis jau „ant ribos“
Alkūninio veleno padėties jutiklio gedimai dažnai pasireiškia ne vienu, o keliais simptomais, o svarbiausia – jie gali būti protarpiniai. Jei jutiklis siunčia netikslius signalus, variklio valdymas pradeda „klysti“, todėl problemos kartais atsiranda tarsi be aiškios priežasties.
Dažniausi simptomai
- sunkesnis užvedimas arba užvedimo problemos
- užsidegusi variklio gedimo lemputė
- variklio darbo trūkinėjimas (praleidžiami uždegimo ciklai)
- padidėjusios degalų sąnaudos
- silpna, nelygi arba nenuspėjama akseleracija
- staigus variklio užgesimas važiuojant
- suaktyvėjęs avarinis režimas, kai automobilis riboja galią, kad apsaugotų agregatus
Vienas klastingiausių požymių – elgesys priklausomai nuo temperatūros. Jutiklis gali pradėti „streikuoti“ įkaitus varikliui, o jam atvėsus vėl kurį laiką veikti normaliai. Dėl to situacija gali atrodyti taip: ryte automobilis užsiveda be priekaištų, tačiau vėliau, sustojus trumpam ir bandant užvesti šiltą variklį, jis jau nebereaguoja taip, kaip turėtų.
Gedimą dažnai padeda patvirtinti diagnostikos įranga, tačiau protarpiniai sutrikimai gali apsunkinti nustatymą – ypač jei tuo metu, kai atliekama patikra, jutiklis laikinai vėl veikia.
Keitimas: ne „tuningas“, o būtinybė
Jei alkūninio veleno padėties jutiklis sugedo, jo keitimas dažniausiai neduoda jokio „įspūdingo“ efekto – tiesiog grąžina normalų variklio darbą. Tai nėra galios didinimas ar papildoma įranga, o bazinis patikimumo klausimas, kuris gali padėti išvengti priverstinio automobilio transportavimo.
Pats jutiklis įprastai kainuoja apie 46–139 Eur, priklausomai nuo modelio ir komplektacijos, o kai kuriais atvejais suma gali būti mažesnė arba didesnė. Darbą dažniausiai patikima atlikti specialistui; įprastai reikėtų planuoti bent maždaug valandą darbo. Keičiant jutiklį rekomenduojama kartu sumontuoti naują sandarinimo žiedą (O-ring), kad į angą nepatektų nešvarumai ir būtų išvengta alyvos pratekėjimo per jutiklio tvirtinimo vietą.
Kas svarbiausia prisiminti
Alkūninio veleno padėties jutiklis dažniausiai išeina iš rikiuotės dėl karščio, natūralaus nusidėvėjimo, amžiaus, nuotėkių ir elektros instaliacijos problemų. Laiku pastebėti požymiai gali padėti išvengti netikėto sustojimo ir brangiai kainuojančios gedimų paieškos. Jei variklio gedimo lemputė užsidegė, verta turėti omenyje, kad panašius simptomus gali sukelti ir kiti jutikliai, pavyzdžiui, oro srauto matuoklis.
