Dyzeliniai sunkvežimiai nėra naujovė: jų istorija prasidėjo dar 1923 m., kai viena ankstyvųjų Karl Benz įmonių „Benz & Cie“ sunkvežimio 5K3 važiuoklėje sumontavo keturių cilindrų 45 AG variklį. Toks sprendimas pasiteisino, o dyzelio ir sunkiųjų sunkvežimių derinys iki šiol išlieka dominuojantis. Tuo metu dyzeliniai lengvieji automobiliai ilgainiui prarado populiarumą, tačiau sunkiasvorėje technikoje dyzelis pozicijų neatidavė.
Nors pastaraisiais metais elektriniai vilkikai ir kiti dideli elektromobiliai sparčiai tobulėja, realiame sunkiųjų sunkvežimių parke jų dalis vis dar labai maža. Dažnai cituojami HDT duomenys rodo, kad apie 76% sunkiųjų sunkvežimių naudoja dyzelinius variklius, apie 22% – benzininius, o elektrinės pavaros sudaro maždaug 1% parko. Artimiausiu metu staigaus lūžio tikėtis sunku, nes dyzeliniai varikliai turi savybių, kurios itin tinka didelėms apkrovoms ir vilkimui, o taršos reikalavimų kryptis tik dar labiau spaudžia gamintojus rinktis sprendimus, kurie sunkiajai technikai leidžia išlaikyti našumą.
Kodėl dyzelis sunkiajam transportui vis dar patrauklus
Pranašumai prasideda nuo pat degalų savybių. Dyzelinas yra energiškai tankesnis nei benzinas, todėl iš to paties tūrio galima gauti daugiau energijos. Prie to prisideda ir pati variklio konstrukcija: dyzeliai paprastai dirba su didesniu suspaudimo laipsniu, dažnai turi ilgesnę stūmoklio eigą ir naudoja aukšto slėgio turbokompresorius. Praktinis rezultatas – daug didesnis sukimo momentas, kuris sunkvežimiui yra svarbesnis už maksimalią galią.
Tai gerai matyti palyginus to paties modelio benzininę ir dyzelinę versijas. 2025 m. „Ford F-350“ atveju galingiausias benzininis 7,3 l V8 išvysto apie 658 Nm sukimo momentą ir leidžia vilkti iki maždaug 13 381 kg. Tuo tarpu galingiausias šio modelio dyzelinis 6,7 l V8 su turbina pasiekia apie 1 627 Nm ir maksimalus vilkimo rodiklis ūgteli iki maždaug 18 144 kg. Tokie skirtumai paaiškina, kodėl dyzelis vis dar laikomas logiškiausiu pasirinkimu, kai svarbiausia – trauka ir reali vilkimo riba.
Tvirtumas ir ilgaamžiškumas
Dyzeliniai varikliai dažnai vertinami ir dėl konstrukcinio atsparumo. Kad atlaikytų aukštą suspaudimą bei nuolatinį darbą esant didelėms apkrovoms, jie projektuojami tvirčiau. Be to, dyzelis gali pasiekti reikalingą sukimo momentą prie mažesnių sūkių nei benzininis variklis, todėl tam tikromis sąlygomis dirba su mažesne įtampa ir tai gali teigiamai veikti resursą.
Sąnaudos važiuojant greitkeliu
Efektyvumas – dar viena priežastis, dėl kurios dyzelis ilgai išliko sunkiųjų pikapų ir sunkvežimių standartu. „Car and Driver“ bandymuose su naudotais sunkios klasės pikapais pastebėta, kad dyzeliniai variantai važiuojant greitkeliu sudegina gerokai mažiau degalų – vidutiniškai apie 20% ekonomiškiau nei benzininiai analogai. Kai metinė rida didelė, toks skirtumas tampa reikšmingu argumentu.
Kas dyzeliui trukdo: kaina, eksploatacija ir tarša
Praktikoje dyzeliniai sunkvežimiai turi ir aiškių minusų. Pirmiausia – įsigijimo kaina: dyzelinis variklis dažniausiai kainuoja daugiau nei benzininis. Antra, eksploatacija gali būti brangesnė, ypač kai dyzelino kaina viršija įprasto benzino kainą. Taip pat dyzeliniai varikliai paprastai reikalauja didesnio alyvos kiekio, o šiuolaikinėse emisijų sistemose reguliariai naudojamas ir „diesel exhaust fluid“ (DEF) tirpalas.
Didžiausias klausimas – tarša. DEF iš tiesų sumažina azoto oksidų (NOx) išmetimą, tačiau dyzeliniai varikliai vis tiek gali generuoti daug sveikatai pavojingų teršalų. Problemą dar labiau išryškino ir realūs skandalai: buvo atvejis, kai „Cummins“ skirta maždaug 0,92 mlrd. eurų bauda dėl „apėjimo“ sprendimų, susijusių su „Ram“ sunkios klasės sunkvežimių emisijų kontrole.
Remiantis „American Lung Association“ pateikta informacija, sunkiasvorės transporto priemonės sudaro apie 6% viso keliuose esančio parko, tačiau sukuria apie 59% NOx emisijų, kurios prisideda prie ozono ir kietųjų dalelių susidarymo. „Clean Air Task Force“ savo vertinime nurodė, kad tokia tarša 2023 m. buvo siejama su daugiau nei 8 800 mirčių, apie 3 700 širdies smūgių, šimtais tūkstančių kvėpavimo sistemos susirgimų atvejų ir apytikriai 92 mlrd. eurų įvertinta žala sveikatai.
Tuo pat metu didelės apimties reguliavimo švelninimas, apie kurį kalbama kai kuriose rinkose, žada nedaug gerų naujienų: mažesnė kontrolė paprastai reiškia didesnę riziką, kad ekonominiai interesai bus iškelti aukščiau už visuomenės sveikatą.
