2015 m. pristatytas „Kawasaki Ninja H2R“ tapo ne dar vienu galingu superbiku, o modeliu, kuris iš esmės pakeitė požiūrį į serijinių motociklų galimybes. Tai ne kompromisinis sportinis motociklas kasdieniam naudojimui ir ne paprastas trasos „žaislas“ – H2R su kompresoriumi ir daugiau nei 300 AG iš 998 cm³ eilinio keturių cilindrų variklio buvo sukurtas vienam tikslui: maksimaliai spartai. Gamykliškai deklaruojama 321,5 AG galia, iki 14 000 aps./min. besisukantis variklis ir agresyvus galios atidavimas prieina prie ribos, kur dauguma kitų motociklų nebeturi ką pasiūlyti.
Prie tokio charakterio prisideda ir konstrukciniai sprendimai: anglies pluošto sparneliai priekio stabilumui, specializuotos technologijos bei komponentai, kurių idėja – efektyviai suvaldyti didžiulį našumą dideliu greičiu. Visa koncepcija aiškiai rodo, kad H2R projektuotas ne „patogiam greičiui“, o tam, kad trasoje ar uždaroje erdvėje važiuotų ten, kur kitiems serijiniams motociklams tiesiog pritrūktų potencialo.
Modelis, skirtas ne keliams
„Ninja H2R“ nebuvo kuriamas kaip motociklas viešajam eismui – tai trasinis modelis, todėl jam nebūdinga keliams įprasta įranga, o prioritetas teiktas ne universalumui, bet greičio ribų stūmimui. Jo reputaciją sustiprino ir faktas, kad 2016 m. daugiausia pergalių „World Supersport“ serijoje turintis lenktynininkas Kenanas Sofuoglu su standartinės komplektacijos H2R pasiekė 399,9 km/h greitį. Vis dėlto vien maksimalaus greičio rekordai neatsako į klausimą, kaip šis motociklas atrodo pagal kitą populiarų kriterijų – įsibėgėjimą nuo vietos.
Įspūdingas maksimalus greitis, bet ne geriausias startas
Čia atsiskleidžia įdomus paradoksas: pagal maksimalaus greičio potencialą H2R laikomas greičiausiu gamykliniu motociklu, tačiau sprinto rodikliai nuo 0 iki 97 km/h nėra tokie dominuojantys, kaip daugelis tikėtųsi iš daugiau nei 300 AG technikos. Praktikoje 0–97 km/h įsibėgėjimas dažniausiai minimas apie 2,9 s – tai labai greita, bet ne neįveikiama riba.
Ne vienas litro klasės superbikas fiksuoja mažiau nei 3,0 s 0–97 km/h laikus, o kai kurie elektriniai sportiniai modeliai taip pat gali pasiekti ar net pranokti tokį rezultatą. Dar daugiau – „Kawasaki Ninja H2“ (keliam skirta, švelnesnio charakterio šio modelio versija), turinti 240 AG, dažnai minima kaip galinti 0–97 km/h įsibėgėti maždaug per 2,6 s.
Kodėl taip nutinka
H2R turi „Kawasaki“ elektroninių pagalbinių sistemų paketą, įskaitant starto (launch) režimą ir traukos kontrolę. Šios sistemos padeda suvaldyti galią, tačiau kartu gali tapti veiksniu, kuris riboja patį agresyviausią startą. Priežastis paprasta: visa galia turi būti perduota į asfaltą per palyginti mažą galinės padangos kontaktinį plotą, todėl elektronika stengiasi maksimaliai sumažinti prasisukimą ir stabilizuoti motociklą. Norint išspausti geriausią rezultatą nuo vietos, būtinos idealios sąlygos ir labai tikslus akceleratoriaus valdymas.
Užtat dideliuose greičiuose H2R atsigriebia su kaupu: 0–289,7 km/h jis įsibėgėja per 11,77 s, o 0–321,9 km/h pasiekia per 16,83 s. Tokie skaičiai aiškiai parodo, kur yra šio motociklo stiprybė – ilgose atkarpose, kai svarbiausia ne pirmosios sekundės po starto, o brutali trauka didėjant greičiui.
Kur H2R iš tiesų „atsiskleidžia“
Prie šviesoforų H2R praktiškai nepamatysite ne tik dėl to, kad tai retas ir labai specifinis motociklas. Esmė ta, kad jis nėra skirtas viešajam eismui: komplektacijoje nėra keliams būdingų elementų, o pati koncepcija orientuota į uždarą trasą, aerodromą ar kitą ilgą, saugiai uždarytą atkarpą. Tai motociklas, kuriame prioritetas teikiamas ne kasdieniam balansui tarp patogumo ir dinamikos, o rekordinių parametrų siekimui.
Daugelis kitų serijinių sportinių motociklų maksimalų greitį riboja ties maždaug 299 km/h riba, tačiau H2R kuriamas taip, kad šioje zonoje dar tik „įsivažiuotų“ ir tęstų greitėjimą iki gamyklinių ribų, jei tik yra tinkamos sąlygos ir pakankamai vietos.
Greičio ikona, bet ne vienintelis „greičiausias“ pasirinkimas
„Kawasaki Ninja H2R“ išlieka vienu ryškiausių našumo simbolių: tai vienas greičiausių gamyklinių motociklų, kurį galima įsigyti kaip serijinį produktą, turintį daugiau nei 300 AG. Tačiau jei vertinimo kriterijus – vien tik maksimaliai geras įsibėgėjimas nuo vietos, jis nebūtinai bus absolutus lyderis, nes šioje disciplinoje konkurentų yra nemažai.
Vis dėlto tai, ko H2R gali pritrūkti starto „aštrume“, jis kompensuoja tuo, kas ir apibrėžia šį modelį: įspūdingu, aukštuose greičiuose beveik bauginančiu pagreičiu ir maksimalios spartos potencialu, kurį pasiekti gali tik nedaugelis motociklų.




