Dyzelinių ir benzininių variklių alyva iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti panaši, tačiau jos paskirtis ir sudėtis yra skirtingos. Benzininiai varikliai paprastai dirba švariau, o dyzeliniai sukuria daugiau suodžių, patiria didesnį suspaudimo krūvį ir veikia aukštesnėje temperatūroje. Dėl šios priežasties jiems reikalinga alyva, pritaikyta konkrečioms darbo sąlygoms.
Kuo dyzelinė alyva išsiskiria
Dyzeliniai varikliai veikia ne tik esant didesnei apkrovai, bet ir visiškai kitokiomis sąlygomis nei benzininiai. Degimo procesas juose pagrįstas gerokai aukštesniu suspaudimu, o tai didina temperatūrą ir sukuria daug suodžių. Tai neišvengiamas dyzelinio degimo šalutinis produktas. Jei suodžiai nebus tinkamai suvaldyti, jie gali kauptis ant vidinių variklio dalių ir greitinti jų dėvėjimąsi.
Dėl to dyzeliniams varikliams skirta alyva turi stipresnių detergentų ir priedų, tokių kaip cinko dialkilditiofosfatas (ZDDP), kurie padeda mažinti dilimą ir apsaugoti nuo korozijos. Šie priedai nėra atsitiktiniai — jie būtini todėl, kad dyzeliniai varikliai dirba mažiau palankiomis sąlygomis. Alyvos sudėtis parenkama taip, kad ji atlaikytų didelį suodžių kiekį ir oksidacinį krūvį.
Todėl, nors išoriškai variklis atrodo tiesiog kaip dar vienas vidaus degimo agregatas, dyzelinėms sistemoms reikalinga visai kitokia tepimo logika. Netinkamai parinkta alyva gali greitai sukelti problemas.
Specifinės dyzelinės alyvos savybės
Dyzelinė alyva nėra tik tirštesnė. Ji sukurta taip, kad kontroliuotų suodžius, mažintų nuosėdų susidarymą ir saugotų nuo korozijos. Tokia alyva pritaikyta ilgalaikiam darbui esant dideliam apkrovimui. Vienas svarbių jos rodiklių yra didesnis bazinis skaičius, kuris padeda neutralizuoti rūgštis, susidarančias degimo metu. Dėl to ji išlieka veiksminga ilgiau nei alyva, skirta benzininiams varikliams.
Benzininiams varikliams skirta alyva paprastai kuriama kitu principu. Ji orientuota į švaresnį degimą, sklandų darbą didesniais sūkiais ir mažesnį mechaninį krūvį. Jai nereikia tokios stiprios apsaugos nuo rūgščių ar tokio intensyvaus suodžių valdymo kaip dyzeliniams motorams.
Šiuolaikiniai dyzeliniai varikliai sukuria daugiau suodžių, todėl jų alyvoje naudojami dispersantai ir detergentai, neleidžiantys šioms dalelėms kauptis variklio viduje. Taip pat svarbus alyvos atsparumas šlyčiai, nes aukšto slėgio aplinka gali keisti jos klampumą. Dėl šios priežasties dyzelinėse alyvose naudojamos sudėties medžiagos, padedančios išlaikyti stabilias savybes apkrovos metu. Be to, jose dažnai būna mažo peleningumo priedų, kurie saugo tokias sistemas kaip kietųjų dalelių filtrai ir katalizatoriai.
Benzininiams varikliams skirta alyva labiau orientuota į mažesnį klampumą, švaresnį darbą ir degalų ekonomiją. Jai nereikia tokio stipraus atsparumo rūgštims ar intensyvios suodžių kontrolės.
Kada kuri alyva tinkama
Renkantis alyvą svarbiausia yra variklio tipas ir gamintojo reikalavimai. Dyzeliniams varikliams visada reikia naudoti dyzeliui skirtą alyvą, geriausia tokią, kurioje yra didesnis bazinis skaičius ir mažai peleningų priedų. Tik taip užtikrinamas tinkamas tepimas, neutralizuojamos kenksmingos rūgštys ir apsaugomi išmetimo sistemos komponentai po degimo.
Jei naudojama netinkama alyva, gali užsikimšti kietųjų dalelių filtras, prasidėti korozija nuo rūgščių, o paskirstymo velenas ar guoliai gali pradėti smarkiai dėvėtis jau po kelių tūkstančių kilometrų. Benzininiams varikliams skirta alyva, net jei atitinka bendrus reikalavimus, paprastai neturi tokio cheminio atsparumo, kokio reikia dyzeliniam degimui.
Kai kurios alyvos pažymėtos dviem klasėmis, pavyzdžiui, CK-4/SN, ir gali būti tinkamos tiek dyzeliniams, tiek benzininiams varikliams. Vis dėlto prieš naudojant universalią alyvą būtina patikrinti konkretaus automobilio gamintojo reikalavimus.
Tinkamai parinkta alyva padeda sumažinti dėvėjimąsi, palaikyti išmetimo sistemos veikimą ir išvengti brangaus remonto. Dyzelinis variklis gali tarnauti ilgai, jei yra prižiūrimas pagal paskirtį, tačiau netinkama alyva gali greitai sukelti rimtų pažeidimų.
