Šiandien verta trumpai aptarti dog box tipo pavarų dėžes. Tai nėra tas pats, kas dogleg schema: pastaroji nusako perjungimo svirties eigą, o dog box apibūdina pačios dėžės vidinę konstrukciją. Tiesa, viena pavarų dėžė gali turėti abu šiuos bruožus vienu metu. Dogleg pavadinimas kilo iš perjungimo kelio formos tarp pirmos ir antros pavarų, kuri primena šuns kojos judesį. O dog box vardą nulėmė viduje esantys vadinamieji dog ring arba dog clutch elementai, kurių dantukai primena gyvūnų nasrų sukibimą. Šie dantys yra dideli, tvirti ir skirti labai greitam įsijungimui.
Būtent dėl to tokias dėžes dažniausiai sutinkame sportiniuose ir lenktyniniuose automobiliuose. Jų darbas nėra švelnus ar ypač civilizuotas, tačiau greitame važiavime tai ir nėra svarbiausia. Įprastoje sinchronizuotoje mechaninėje pavarų dėžėje pavarų susijungimą padeda sušvelninti trintis, todėl sistemai galima atleisti tam tikras vairuotojo klaidas. Dog box atveju tokios pagalbos nėra. Jungimo šakutės išlieka panašios į tas, kurias matytume įprastoje sinchronizuotoje dėžėje, tačiau jos dirba su žiedais, turinčiais minėtus dog tipo dantis. Perjungiant lėtai, dantys nesusikabins tinkamai. Perjungiant greitai, gaunamas būtent toks staigus ir operatyvus perjungimas, kokio ir siekiama.
Kodėl jie naudojami lenktynėse
Gali kilti klausimas, kam rinktis tokią grubią konstrukciją. Juk be sinchronizatorių pavaros dėvisi greičiau, o perjungimai tampa kietesni. Tačiau lenktynėse svarbiausia yra greitis ir pastovus galios perdavimas, todėl tam tikras nusidėvėjimas laikomas priimtina kaina. Be to, šios dėžės kuriamos atlaikyti smarkias apkrovas: jose naudojami itin tvirti, sustiprinti krumpliaračiai. Jie nebūtinai turi būti tiesių dantų tipo, nors tokie variantai tikrai egzistuoja. Dog ring dantukai gali būti ir sraigtiniai, ir tiesūs.
Dar vienas svarbus skirtumas tas, kad įprastai nesinchronizuotai mechaninei pavarų dėžei reikalingas dvigubas sankabos spaudimas, o dog box konstrukcijoje perjungiant pavaras sankabos kartais išvis nereikia. Pavaras galima perjungti itin greitai. Netgi galima iš anksto įtempti svirtį link kitos pavaros, kai ruošiamasi išjungti žemesnę. Tada, kai variklio apsukos ir transmisijos greitis susilygina, pakanka trumpai „pažadinti“ akceleratorių ir stumtelėti svirtį į vietą. Sankaba naudojama tik pajudant iš vietos, panašiai kaip „Formulės 1“ automobilyje. Vėliau svirtį galima metodiškai mėtyti per pavaras taip greitai, kad iš šalies atrodytų, jog automobilis turi automatinę dėžę.
Kaip tai atrodo praktiškai
Geriau nei teoriniai paaiškinimai apie dog box veikimą šią sistemą parodo realus demonstravimas. Stebint, kaip tokia dėžė veikia praktiškai, aiškiai matyti, kokio greičio reikia perjungiant pavaras. Pavyzdžiui, „JPM Performance“ demonstracijoje su „Miata“ ant dinamometro labai gerai matomas perjungimų greitis. Prie to prisideda ir itin trumpa pavarų svirties eiga. Be to, čia nereikia nuolat naudoti sankabos: aukštesnėms pavaroms pakanka akimirkai atleisti akceleratorių, o žemesnėms – trumpai spustelėti gazą.
Dog box ir dogleg dėžės abi turi savito žavesio. Užtenka pažvelgti į „Pagani Utopia“ su dogleg mechanine pavarų dėže – tai įspūdingas sprendimas. Vis dėlto dogleg konstrukcijos yra gerokai dažnesnės nei dog box tipo dėžės. Dogleg pavarų schemą galima sutikti tokiuose modeliuose kaip „Pagani“, „Mercedes 190E 2.3-16“, BMW M3 E30, „Lamborghini Countach“ ir daugelyje kitų automobilių. Tuo tarpu gamykloje sumontuotą dog box tipo pavarų dėžę gavo tik „Abarth 695 Biposto“, ir net šis sprendimas buvo pasirenkamas papildomai. Tokios dėžės veikimą galima pamatyti ir „Seen Through Glass“ „YouTube“ kanale, kur pavarų svirties darbas atrodo itin įspūdingai.
