Plaukiojančių automobilių idėja jau ilgą laiką žadina daugelio vaizduotę, tačiau realybėje ši svajonė susiduria su rimtais iššūkiais. Automobiliai pasižymi didele mase, tad bandant pritaikyti juos skrydžiui, galiausiai gaunamas arba nedidelis lėktuvas, arba sraigtasparnis. Tuo tarpu motociklai žymiai lengvesni, todėl jų pritaikymas skrydžiui artimesnis realybei.
Skrendantys motociklai – arčiau realybės nei automobiliai
Kaip pavyzdį galima paminėti Volonaut Airbike modelį, kuris pagal gamintojo duomenis yra reaktyvinėmis turbomis varomas skraidantis motociklas, galintis išvystyti daugiau kaip 193 km/h greitį. Ar šie duomenys tikslūs bei ar šios transporto priemonės išvys plačią gamybą – lieka atviras klausimas. Naujai kuriamiems sprendimams kyla nemažai iššūkių: tiek susijusių su techninės priežiūros reikalavimais, tiek dėl potencialaus pavojaus naudotojui. Tačiau Volonaut atkreipia dėmesį į esminį faktą – pakelti į orą motociklą yra žymiai paprasčiau nei automobilį.
Kodėl motociklai skrydžiui tinkamesni už automobilius?
Visos skraidančių transporto priemonių koncepcijos remiasi siekiu mažinti jų svorį: dažnai naudojamas anglies pluoštas ir 3D spausdinimas. Teigiama, kad Volonaut Airbike masė – net septynis kartus mažesnė už įprasto motociklo. Ar šis teiginys pagrįstas nepriklausomais bandymais, kol kas neaišku, tačiau akivaizdu, jog masės skirtumas turi lemiamą reikšmę. Palyginimui – standartinis motociklas, pavyzdžiui, Yamaha MT-07, sveria apie 183 kg, o vidutinio dydžio lengvasis automobilis – daugiau kaip 1400 kg. Tad akivaizdu, kuriai transporto priemonei pakilti į orą lengviau.
- Motociklai lengvesni nei automobiliai, todėl fiziškai realistiškiau juos pritaikyti skrydžiui.
- Motociklininkai įpratę balansuoti posūkiuose, o tai artima oro transporto valdymo būdui, kur svarbūs ir svorio perskirstymai, ir krypties pavadavimai.
- Skraidančių automobilių valdymo įgūdžius įgyti sudėtingiau nei pritaikyti motociklininko patirtį skraidančiam motociklui.
Skraidančių motociklų ateities perspektyvos
Skraidantys automobiliai veikiausiai liks pramonei nepritaikytu konceptu, o štai skraidančių motociklų vystymas artimesnis realybei dėl mažesnės masės, paprastesnės konstrukcijos ir didesnių galimybių perkelti esamus įgūdžius į oro transportą. Nors iki masinės gamybos dar toli, eksperimentiniai modeliai leidžia manyti, kad sprendimas pasieks entuziastų bendruomenę greičiau negu tikėtasi.
