Mėnulio uolienos – itin vertinga mokslinė medžiaga, kurios svarba neabejotina tiek mokslininkams, tiek visai žmonijai. Pastaraisiais metais Kinijos nacionalinė kosmoso administracija suteikė galimybę septynioms aukštosioms mokykloms tirti mėnulio mėginius, pargabentus neseniai įvykusios automatizuotos misijos metu. Nepaisant to, dvi šias uolienas tyrusios JAV aukštosios mokyklos buvo priverstos pačios finansuoti tyrimus, nors gavo ir nacionalinės kosmoso agentūros lėšų. Tokia situacija susiklostė dėl 2011 metų teisinio reguliavimo, kuris smarkiai riboja bendradarbiavimą tarp šių dviejų šalių kosmoso institucijų.
Kinijos Chang’e 5 – mėnulio mėginių grąžinimo misija
2020 metų lapkritį iš Hainano salos startavo Kinijos Chang’e 5 automatinė stotis, kurios tikslas buvo pargabenti mėnulio paviršiaus medžiagų į Žemę. Prie mėnulio orbitoje atskilo nusileidimo modulis, kuris sėkmingai pasiekė paviršių, išgręžė ir surinko 2 kilogramus uolienų bei regolitų. Surinktas mėginys vėliau buvo grąžintas į orbitą, iš kur kapsulė parodydama retą atmosferos šuolio manevrą virš Arabijos jūros galiausiai nusileido Mongolijos teritorijoje, tuo tarpu pagrindinis zondas liko kosmose.
Šios ekspedicijos metu gauti mėnulio mėginiai tapo pirmosiomis tokio pobūdžio grįžtamosiomis medžiagomis nuo 1976 metų, kai panašią užduotį atliko Sovietų Luna 24 misija. Be to, Chang’e 5 nusileidimo vieta iki tol nebuvo pasiekta nei sovietų Luna, nei NASA Apollo ekspedicijomis, leidžiant lyginti skirtingų mėnulio regionų sudėtį. Dėl išskirtinės misijos svarbos buvo sukurtas ir papildomas Chang’e 6 projektas rezervui, jei pirmoji misija nepavyktų. 2024 metais sėkmingai įvykdžius Chang’e 6, Kinijos valdžia mėnulio uolienas panaudojo kaip diplomatinių ryšių stiprinimo priemonę – dalis jų perduota mokslininkams iš įvairių pasaulio šalių.
Politika riboja NASA ir CNSA bendradarbiavimą
Išsiskiria faktas, kad dvi JAV aukštosios mokyklos – Braun universitetas ir Niujorko valstijos universiteto Stony Brook filialas – gavo teisę atlikti Chang’e 5 mėginių tyrimus. Vis dėlto šių institucijų tyrimai buvo finansuoti iš privačių šaltinių, nes viešojo finansavimo galimybės ribojamos dar nuo 2011-ųjų. Mokslinių eksperimentų metu, pavyzdžiui, norint įvertinti mėginio šilumines savybes, tyrimų procesas dažniausiai priveda prie dalies mėginio sunaikinimo.
Mokslinių programų finansavimo apribojimams įtakos turėjo taip vadinamas „Wolf“ įstatymas, kuriuo uždrausta NASA bet kokia forma be išankstinio parlamentinio leidimo bendradarbiauti su Kinijos kosmoso administracija. Toks sprendimas aiškintas valstybės saugumo užtikrinimo sumetimais, nors iki tol NASA palaikė glaudžius ryšius su daugybe kitų užsienio kosmoso agentūrų. Tarptautinis bendradarbiavimas kosmose iš esmės įsitvirtino nuo Apollo ir Sojuz bendros misijos 1975 metais, tačiau pastaraisiais metais šie ryšiai vėl smarkiai atšalo dėl politinių įtampų bei karinių konfliktų.
Du pagrindiniai blokai varžosi dėl Mėnulio tyrimų
Šiuo metu formuojasi dvi aiškios stovyklos, kurių kiekviena siekia užtikrinti savo dalyvavimą mėnulio tyrimų programose. Vienos pusės veiklą koordinuoja NASA ir jai priklausančios šalyse prisijungusios prie Artemis programos, o kitos pusės darbai grindžiami bendra CNSA ir Rusijos kosmoso agentūros iniciatyva. Kinijos atstovai viešai išreiškė kritiką dėl tam tikrų šalių užkardymo galimybei prisijungti prie bendrų Mėnulio tyrimų projektų ir kai kuriais atvejais tokie kaltinimai turi pagrindo.
- Kinijos Chang’e 5 tapo pirmąja sėkminga mėnulio mėginių pargabenimo misija per daugiau nei 40 metų.
- Svarbiausi mėginių tyrimai atliekami skirtingose pasaulio mokslinėse institucijose, tačiau griežta politinė kontrolė riboja jų naudojimą kai kurioms šalims.
- Šiuo metu mėnulio tyrimų sritis pasidalijusi tarp NASA koordinuojamų ir Kinijos bei Rusijos vienijamų projektų.
- Bendradarbiavimo galimybes dažnai lemia ne mokslo poreikiai, o politinės nuostatos ir saugumo interesai.
